Geocheminių barjerų rūšys ir jų susidarymo priežastys


Aplinkos skaidrės. Aplinkos chemija 13. Geocheminių barjerų rūšys ir jų susidarymo priežastys. Vilnius. Geocheminės anomalijos –. Dauguma cheminių medžiagų barjeruose nusėda arba tampa inertiškos. Biogeocheminius barjerus sudaro gyvieji organizmai. Mechaniniai barjerai atsiranda purioms uolienoms pasikeitus į tankias. Išskiriami šie fiziniai - cheminiai barjerai (Pauliukevičius ir kt. Kai kur jau bandoma sudaryti dirbtinius geocheminius barjerus. Morfologiškai geocheminius barjerus galima skirstyti į dvi grupes 1 atskleidžiantys vertikalųjį geocheminių sąlygų kontrastą. Kadangi kietos. Gyviesiems dirvožemių organizmams pavojingas nuodingų elementų judriosiomis formomis kaupimasis tam tikruose sluoksniuose. Vandens telkiniuose yra palankios sąlygos planktoniniams dumbliams daugintis. Teigiama, kad hiacintai ne tik geriau nei labai brangios techninės sistemos valo vandenį. Geosistemų komponentai sąveikaudami tarpusavyje išlaiko tokią būseną. Remiantis ekosistemų funkcionavimo principais. Remiantis P. Geosistemose, kurių litologinį pagrindą sudaro vandeniui laidžios uolienos ir funkcionuoja lengvos mechaninės sudėties dirvožemiai. Daug uždarų geosistemų yra kalvotame moreniniame reljefe. Kairių sąvartynas (Šiauliai). Atlikti hidrocheminiai tyrimai. Talkšos ežero šiaurinės dalies valymas ir prieigų. sutvarkymas. Projektu planuojama sutvarkyti šiaurinę ežero dalį.


Aplinkos chemija 13Geocheminių barjerų rūšys ir jų susidarymo priežastys.

Kai kur jau bandoma sudaryti dirbtinius geocheminius barjerus. Pavyzdžiui, 1 gramas koloidinių molio dalelių, atsižvelgiant į jų išbrinkimo laipsnį, sudaro 10–100 m2 ploto paviršių. Todėl ir paviršiaus jonų sorbcinė geba yra gana didelė. Molio mineralai bei humusas visada turi neigiamą elektrinį krūvį ir iš vandens arba tirpalų absorbuoja katijonus, t. y. ne tik kalcį, natrį, magnį, bet ir daugelį sunkiųjų metalų elementų. Vietovaizdžių gamtiniai ir antropogeniniai ypatumai taip pat svarbūs cheminių elementų pasiskirstymui teritorijose. Pavyzdžiui, palei automagistrales švino daugiau sukaupiama reljefo pažemėjimų dirvožemiuose, nes neigiamuose reljefo plotuose susikaupia daugiau organinių medžiagų. Be to, dalį švino suplauna paviršiniai vandenys, pritekantys šlaitais. Šį sunkųjį metalą absorbuoja koloidai, jis išlieka ilgą laiką. Oro teršalų koncentracija didesnė išilgai upių vagų, tolstant ji atitinkamai mažėja, nes miglos ir rūkai sulaiko technogeninius azoto ir sieros oksidų būtent vandens garų prisotintame pažemio oro sluoksnyje.

Vandens telkiniuose yra palankios sąlygos planktoniniams dumbliams daugintis. Šiems priedugnyje yrant susidaro glėjinė aplinka, arba redukcinis-glėjinis-geocheminis barjeras. Tada iš nuosėdinio organinio dumblo išsiskiria gana judrus fosforas, kuris skatina dumblių žydėjimą. Taikant ekologinės inžinerijos technologijas, šiuo metu daugelyje pasaulio regionų įrengiami įvairūs techniniai-geocheminiai barjerai. Pavyzdžiui, šlaitų papėdėse gali būti naudojami smėlio ir karbonatų konglomeratai. Vandenį valo upių hiacintais. Tai augalas, intensyviai absorbuojantis gyvsidabrį, šviną, kadmį, fenolius ir kt. Šie augalai sparčiai dauginasi.

  • Aplinka Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 21 puslapis (1706 žodžiai)
  • Aplinkos skaidrės
  • MS PowerPoint 370 KB
  • Geocheminių barjerų rūšys ir jų susidarymo priežastys
    10 - 4 balsai (-ų)
Geocheminių barjerų rūšys ir jų susidarymo priežastys. (2015 m. Rugpjūčio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/geocheminiu-barjeru-rusys-ir-ju-susidarymo-priezastys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 18:36