Geodezijos špera 2


Teodolitas referatas. Teodalitas. Kampų nesąryšis. Nuzymejimo planas schema. Pastato nuzymejimo geodezinis tinklas. Sarysis tarp direkcinio kampo ir rumbo. Nuzymejimo geodezinis planinis pagrindas. Teodolitas referatai. Komporavimas geodezija. Reljefo vaizdavimas planuose ir žemėlapiuose referatas.

Geodezijos Špera. Geodezijoje naudojami orientavimo kampai, jų apibrėžimai. Ryšys tarp direkcinių kampų ir rumbų. Kaip apskaičiuojami direkciniai kampai teodolitiniame ėjime. Ryšys tarp direkcinių ir išmatuotų kampų direkciniame ėjime. Planas ir žemėlapis. Topografinių žemėlapių ir planų nomenklatūra. Kampo matavimas ruožtu metodu
2l. D. Atstumų matavimas juosta. Geometrinis niveliavimas iš vidurio. Situacijos ir reljefo vaizdavimas topografiniuose žemėlapiuose ir planuose. Teodolitas ir jo sandara. Nivelygai. Jų geometrinė schema. Matavimo juostų komporavimas. Nivelyrų tikrinimas ir niveliavimas. Atskaičiavimas teodalitu limbuose. Pastato nužymėjimo geodezinis planinis pagrindas. Topografinių žemėlapių sutartiniai ženklai. Teodolito tikrinimas ir reguliavimas. Taškų nužymėjimas linijine sankirta. Geodezinis nužymejimas statant statinius(ašių nužymėjimas). Geodeziniai darbai statant požeminę pastato dalį. Horizontalių kampų atidėjimas vietovėje. Statybinis tinklas. Pastatų nužymėjimo aukščių pagrindas. Projekto taškų nužymėjimas vietovėje. Taškų nužymėjimas polinių koordinačių metodu. Taškų nužymėjimas kampine sankirta. Požeminių komunikacijų nuotrauka.


Duotos linijos krypties vietovėje nustatymas pradinės krypties t.y. geografinės šiaurės atžvilgiu vadinamas orientavimu. Linijų atkarpos einančios per pasirinktą tašką gali būti įvairų krypčių. Kampas kuri sudaro duoto taško meridiano šiaurės kryptis OŠ su duotos linijos atkarpos OM kryptimi, atskaitomas pagal laikrodžio rodyklę nuo 0 iki 360 laipsnių ir vadinamas azimutu (A). Pvz su OM atkarpomis. ŠRPV.

Skaičiuojant koordinačių prieaugius nuo azimutų pereinama prie rumbų. Bet kurios per tašką O einančios linijos rumbu vadinamas smailu kampas, esantis tarp šios linijos ir per tašką O einančio meridiano artimiausios krypties (ŠarP). Rumbai atskaitomi į abi puses nuo šiaurinės arba pietinės meridiano krypties nuo 0 iki 90 laipsnių. Prieš rumbo laipsnį visada nurodomas ketvirčio pavadinimas kuriam jis priklauso ŠR, PR, PV, ŠV.

Tarp azimuto ir rumbo yra geometrinis ryšys: žinant vieną galima apskaičiuoti kita.

Pagal nustatymo būdą azimutai ir rumbai būna tikrieji ir magnetiniai. Nustatomi stebint šviesulius arba įmagnetintos rodyklės pagalba. Taip yra dėl to, kad magnetinis ir geografinis žemės poliai nesutampa, magnetiniai ir geog meridianai pasukti kampu vieni kitų atžvilgiu. Kampas tarp duoto žemės taško magnetinio ir geografinio meridianų vadinamas magnetinės rodyklės deklinacija δ. Inklinacija yra vertikalus kampas kurį sudaro magnetinės rodyklės ašis ir horizontali plokštuma. Magnetinės rodyklės deklinacija būna rytų su + ir vakarų su -.Žinant mag rod dekl galima apskaičiuoti tikruosius azimutus: A=Am+δ, A- tikrasis azimutas, Am- magnetinis.

Direkcinis kampas – direkciniu kampu vadinamas kampas α kurį sudaro nagrinėjama linija su zonos ašiniu meridianu ar jam lygiagrete linija.

Sudaroma skaičiavimo schema. Iš teodolitinių ejimų schemos surašomi teodolitinių ėjimų taškų numeriai, išmatuotų kampų ir linijų ilgių reikšmės. Įrašoma pradinės krypties direkcinio kampo reikšme. Sumuojami išmatuoti posūkių kampai, skaičiuojamas kampų nesąryšis fβ=Σβ-180(n-2) ir leistinas kampų nesąryšis fbl=2mbsqrn, kur mb vid kvadratinė kampo matavimo paklaida +-30sek., n-kampųų skaičius, b- išmatuoti kampai. Gautas kampų nesąryšis lyginamas su leistinuoju, reikia kad būtų mažesnis, po to kampų nesąryšis išdėstomas su priešingu ženklu po lygiai visiems kampams. Pataisytų kampų nesąryšis turi būti lygus nuliui – taip gaunami pataisyti išmatuoti kampai β. Direkciniai kampai apskaičiuojami pagal formulę: αi=αi-1+180-βi.Jei kampas gaunamas didesnis už 360 ar mažesnis už 0,tai atimame ar pridedame 360. Esant uždaram ėjimui kontrolei praėjus ratą pakartotinai apskaičiuojame pradinį direkcinį kampą, jis turi sutapti.

32 ir 21 atkapos. Teodolitas centruojamas 2 taške, gulsčiuojamas, 1 ir3 taškuose statomos gairės. 1 pusruožtis: vizuojama į dešinįjį tašką – imama atskaita ad, atleidus alidadę vizuojama į kairijį tašką ir limbe atskaitoma nauja atskaita ak. 2 pusruožtis atliekami tokie pat veiksmai, bet prieš tai žiūronas verčiamas per zenitą ir optinis teodolito limbas pasukamas 2-3 laips kampu. Poto ad-ak ir imame jų vidurkį- jų reikšmės negali skirtis daugiau nei 1-2min.

Niveliavimu vadiname instrumentinių matavimų vietovėje horizontaliu arba pasvirusiu spinduliu ir apskaičiavimų visumą. Tokiu būdu surandamas aukščių skirtumas tarp vietovės taškų.

Vietovėje matuojant betarpiškai nustatomas taškų aukščių skirtumas. Pagal šiuos aukščių skirtumus ir pagal pradinio taško aukštį apskaičiuojami visų niveliuotų taškų aukščiai.

Niveliavimo būdai yra šie: geometrinis, geodezinis arba trigonometrinis, fizinis (barometrinis ir hidrostatinis), mechaninis ir stereofotogrametrinis. Niveliuojant geometriniu būdu, betarpiškai išmatuojamas taškų aukščių skirtumas (per aukšte j imas) horizontaliu vizavimo spinduliu.

  • Geodezija Šperos
  • 2010 m.
  • 3 puslapiai (4060 žodžių)
  • Geodezijos šperos
  • Microsoft Word 1040 KB
  • Geodezijos špera 2
    8 - 1 balsai (-ų)
Geodezijos špera 2. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/geodezijos-spera-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 02:22