Geologija špera


Geologijos spera. Nuosediniu uolienu klasifikacija. Geologine chronologija. Uolienu slugsojimo formos. Dovanos geologams. Projektavimo stadijos geologija. Uolienu slugsojimas. Gruntinio vandens pazeminimo budai. Inzinerines geologijos referatas. Geologija keimai.

Geologijos Špera. Mokslas apie žemę. Inžinerinė geologija geologijoje. Geomorfologija inžinerinėje geologijoje, sąryšis su statyba. Gelmių ir žemės paviršiaus racionalus panaudojimas. Uolienos, jų klasifikacija pagal susidarymą. Nuosėdinių uolienų ir gruntų slūgsojimo formos, elementai. Geologinė chronologija, santykinė ir absoliuti. Vandens uolienose formos, požeminio vandens kilmė. Gruntinio vandeningojo horizonto schema. Spūdinio tarpsluoksninio vandeningojo horizonto schema. Projektavimo stadijos ir tyrinėjimu joms etapai. Geotechninės gruntų klasifikacijos principai. Žemes vidine sandara (geosferos). Globalinis reljefas. Magminių uolienų, kaipo gruntų deformavimasis. Metamorfinių uolienų, kaipo gruntų deformavimasis. Fizinės vandens savybės, cheminė sudėtis. Vandens pažeminimo statybos duobėse, grioviuose būdai. Metamorfinių uolienų, kaipo gruntų deformavimasis. Nuosėdinių uolienų (kaipo minkštų uolinių gruntų) deformavimasis. Nuosėdinių birių nuotrupinių gruntų deformacijų prigimtis. Mineralai, jų klasifikacija. Nuosėdinių rišlių molinių gruntų deformacijų prigimtis. Nuosėdinių gruntų su organika (biogeninių) apžvalga. Tiesinės filtracijos (darsi, 1856m) dėsnis. filtracijos koeficientas, prasmė ir vartojimas. Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) apsauga. Požeminio vandens taršos lygis Lietuvoje. Lietuvos limnoglacialinis reljefas. Gruntai. Kvartero nuogulų Lietuvoje stratigrafinio skirstymo principai. Kontinentinio apledėjimo pagrindiniai bruožai. Lietuvos fliuvioglacialinis reljefas. Zandrai, keimai, ozai; gruntai.


Mokslas apie žemę. Inžinerinė geologija geologijoje.

Mokslui apie zeme (geologijai) pagrindus padejo bendroji geografija. Geologijos atsiradima salygojo nuo senoves kauptos zinios apie zeme, jos sandara, uolienu savybes ir sudeti, zemes pavirsiu keiciancius procesus. Inzinerine geologija tiria inzinerines geologines salygas, todel statydami ir eksploatuodami ivairius statinius, susiduriame su daugeliu procesu, kurie itakoja gamtiniu salygu ir pastatu tarpusavio saveika. Geomorfologijos mokslo tyrimo objektas- zemes reljefas, kuri ji tiria ivairiais poziuriais. Norint teisingai ivertinti statybos aiksteles, reikia isnagrineti jos saranga, uolienu sluoksniavimosi tvarka, susidarymo salygas, tektonika, zinoti jos geomorfologija (zemes pavirsiaus formos, reljefas, formu susidarymas ir vystymasis), hidrogeologija. Pagrindines statybos aiksteles inzinerines geologines salygos: 1) gruntai, ju sudetis, savybes, kilme, bukle, isplitimas; 2) gruntiniai ir pastatu statybos bei eksploatavimo, ukines zmogaus veiklos deka prasidedantys geologiniai procesai, ju pobudis ir itaka pastatams; 3) hidrogeologines salygos, lemiancios gruntu buklintys naudojamos portlandcemencio, siferio, statybiniu kalkiu, absocementiniu vamzdziu gamybai, taip pat kaip technologine maisto pramones zaliava. Anhidritai ir gipsas- pramoninei gavybai. Talpinancios ruda granitines uolienos vertingos kaip statybine medziaga. Nafta- perdirbimui. Pozeminiai vandenys- gydomosios savybes. Jurines karbonatines uolienos naudojamos kaip statybines medziagos. Dolomitine skalda, uolienos tinka magnezinems kalkems bei dolomitu apdailos plytelems gaminti.

  • Geologija Šperos
  • 2010 m.
  • 2 puslapiai (3020 žodžių)
  • Geologijos šperos
  • Microsoft Word 63 KB
  • Geologija špera
    8 - 2 balsai (-ų)
Geologija špera. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/geologija-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:42