Geologijos geras konspektas


Vaginis aliuvis. Vejo geologinis darbas.

Geologijos konspektas. Geologijos objektas , tyrimų kryptys ir uždaviniai. Geologija ir šiuoslaikinis pasaulis gamta ir visuomenė. Dinaminė geologija. Istorinė geologija. Regioninės geologijos uždaviniai. Inžinerinė geologija. Jūrų geologija. Žemės rutulio forma , vidinė sandara , fizinės savybės ir cheminė sudėtis. Ji įgauna elipsoido ar steroido forma. – turi geoido forma. Fizinės savybės. Žemės sandara Žemės pluta. Žemės mantija. Žemės branduolys. Fizinės Žemės savybės. Žemės cheminė sudėtis. Dūlėjimas. Fizinio ir cheminio jo procesų geologinė veikla Dūlėjimas. Dekarbonatizacija Hidratacija Hidrolizė Oksidacija Rūgštys. Dūlėjimo pluta ir naudingosios iškasenos. Dirvožemenis ir organinio pasaulio vaidmuo dūlėjime. Vėjo geologinė veikla ir jos išraiška praeities uolienuose. Ši veikla vadinama eoline. Ji priklauso nuo vėjo intensyvumo. Eolinis pernešimas. Eolinė akumuliacija. Upių rėžimas ir geologinė veikla. Erozijos tipai. Terasos ir upių slėnių raida. Upių geologinė veikla. Erozijos tipai Dugninė erozija. Erozijos bazė. Šoninė erozija. To pasekoje slėnyje formuojasi aikštelės – terasos. Atmosferinio vandens geologinė veikla lygumuose ir kalvotuose srityse. Deliuvio ir proliuvio procesai. Tai visas vanduo , nutekantis žemės paviršiumi. Tai – deliuvinis procesas. Proli? Vis - purios nuogulos , nuplautos nuo aukštumų ir nugulusios papėdėje. Aliuvio procesas , jo tipai ir naudingos iškasenos , Deltos , estuarijos bei upių sistemos raida. Vaginis aliuvis. Salpinis aliuvis Senvaginis aliuvis. Kalnų upių aliuvis. Upių žiočių formavimasis ir jų tipai. Kietąjį upių nuotėkį. Joniniu nuotėkiu. Deltų tipai. Vaginiu srautu aliuvis smėliai ir moliai – lygumose , stambesnės – kalnuose. Pelkių nuogulos durpės – užaugančių ežerų vietoje. Požeminio vandens tipai ir geologinė veikla. Hidrocheminė jo charakteristika ir mineraliniai vandenys. Hidrocheminė charakteritika. Mineralinis vanduo. Nespūdinis požeminis vanduo. Jo charakteristika , paplitimas ir reikšmė. Paviršinis , gruntinis ir tarpsluoksninis. Spūdinio vandens charakteristika. Jo paplitimas Žemės plutoje ir Lietuvoje. Karstinis procesas. Antžeminės jo formos ir geologinė veikla.


Geologija – mokslas apie žemę plačiąja prasme, nagrinėjantis viršutinį akmeninį jos apvalkala – žemės pluta arba litosfera

Geografija, analizuojančią Žemės paviršiaus sandara, Žemės sąryšį su vandens (hidrosfera) ir oro (atmosfera) apvalkalais bei Žemėje gyvenančiu organiniu pasauliu;

Geofizika, tiriancia vidinę Žemės sandarą, jos gelmių fizinę buklę, fizinius žemės laukus (gravitacijos, magnetizmo, šilumos, elektros);

Geochemija, analizuojančią Žemės ir jos atskirų apvalkalų cheminę sudėtį, cheminių elementų ir jos izotopų bei atomų migracija

Geomorfologija, tiriančią Žemės paviršiaus, reljefo ypatumus, genezę, egzogeninių procesų poveikį Žemės paviršiui.

Mineralogija – mokslas apie mineralus kaip gamtinius cheminius junginius, sudarancius uolienas ar sutinkamus atskirai.

Petrologija – mokslas apie uolienas. Nors jas ir sudaro mineralai, bet skirtingos jų atmainų genezės mineralai dėsningai asocijuojasi. Nuosėdines uolienas tiria litologija.

Dinaminė geologija tiria geologinius procesus, keiciancius Žemės pluta ir jos paviršių, sudarančius vienas uolienas ir formuojancius kitas. Šie procesai yra dvejopi:

Egzogeniniai, išoriniu priežasciu suformuoti procesai, vyksta saulės energijos poveikyje kartu su gravitacine (traukos) jėga.

Endogeniniai procesai sąlygojami vidinių priežasčių. Jie vyksta vidinės Žemės energijos dėka, vidinės Žemės šilumos poveikyje, taip pat saveikaujant su gravitacine energija.

Geotektonika (mokslas apie žemės plutos (litosferos) sandara ir jos pokyčius) bei jau minėta geomorfologija irgi priklauso dinaminės geologijos sričiai. Pastaroji yra tarpinis mokslas tarp geologijos ir geografijos: reljefo charakteristika – geografijos uždavinys, o jo kilme (geneze) tiria geologija.

Istorinė geologija tiria Žemės plutos, o tuo pačių ir visos mūsų planetos, vystymosi istorija. Fizinius – geografinius pokyčius planetos paviršiuje geologinėje istorijoje tiria paleogeografija.

Regioninės geologijos uždaviniai – nustatyti geologinę sandarą uolienų ir jų sudarytų struktūrinių formų amžiaus eiliškumą, o taip pat atskirų žemės plutos regionų vystymosi istorija. Šiai geologijos sričiai priskirtinas ir Lietuvos gelmių sandaros ir jų išteklių dalykas. Dėsningas geologinės sandaros analizės rezultatas – sudaryti ivairaus mastelio geologiniai žemėlapiai, esantys pagrindu vykdyti praktinę (taikomąją) geologijos mokslo pusę, t.y. būtinų pramonei, žemės ūkiui, statybai naudingų iškasenų klodų (telkiniu) paieškas. Šios iškasenos skirstomos i 7 stambias grupes:

1) Rudinės (metalai – grynuoliai, sulfidai, oksidai), iš kurių išgaunami ivairūs

2) Nerudinės (nemetalai), kurias sudaro fosforas, kalis (trąšos), akmens druska,siera ir kt.

3) Statybinės medžiagos – būtina bet kurių statybų sudėtinė dalis. Tai smėlis, žvyras, molis, skalda, kalkės, cementas ir kt.

7) Požeminis vanduo. Tai itin svarbi naudinga iškasena (ypač mineralinis vanduo).

Inžinerinė geologija – mokslas, nagrinėjantis geologines salygas statybu vietose. Be šių uždavinių, geologai prognozuoja, laiku ispėja ar net sustabdo ivairius geologinius reiškinius – nuobiras, nuošliaužas, žemės drebėjimus, vulkanų išsiveržimus ir pan.

Jūrų geologija – mokslas, igavęs itin didelę svarbą per pastaruosius 50 metų. Šis mokslas svarbus naudingų iškasenų (nafta, dujos, sanašynai, konkrecijos), slūgsančių jūrų ir vandenynų gelmėse, įsisavinimui. Jau dabar iš jūros dugno gaunama apie 30% pasaulinės naftos, eksploatuojami sąnašynai, statybinės medžiagos, Fe – Mn konkrecijos.

Senovėje manyta, kad žemė yra rutulio formos kūnas. Vėliau paaiškėjo, kad idealaus rutulio nėra. Vadinasi, ji įgauna elipsoido ar steroido forma. Vienok, jos paviršius sudėtingesnis – turi geoido forma. Tai isivaizduojamas lygio paviršius, i kurį svorio jėga visur nukreipta statmenai. Vandenynuose geoidas sutampa su ramybės būvio vandens paviršiumi. Skirtumas tarp geoido ir elipsoido kartais siekia 100-150m. Jis sąlygojamas svorio, jėgos pokyčiu ir to pasekoje susidariusių netolygių ivairaus tankio masių pasiskirstymų planetoje.

  • Geologija Konspektai
  • 2014 m.
  • 29 puslapiai (11848 žodžiai)
  • Geologijos konspektai
  • Microsoft Word 97 KB
  • Geologijos geras konspektas
    10 - 6 balsai (-ų)
Geologijos geras konspektas. (2014 m. Gruodžio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/geologijos-geras-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 14:13