Geologijos konspektas


Kokie yra du uolienų susidarymo būdai. Gruntu suskirstymas. Gruntu tipai. Uolienu susidarymas. Du uolienu susidarymo budai. Uolienu slugsojimo formos. Mineralu ir uolienu susidarymo budai. Uolienu susidarymo budai. Geotechnines savybes. Pirmine uolienu slugsojimo forma.

Geologijos konspektas. Inžinerinės geologijos sąvokos apibrėžtis ir tyrimo objektai. Žemes vidine sandara (geosferos). Globalinis reljefas. Temperatūros kitimas litosferoje. Mineralu ir uolienu susidarymo budai. Uolienos, jų klasifikacija pagal susidarymą. Magmines uolienas. Nuosėdinių uolienų susidarymas ir jų klasifikavimas. Pagrindinės metamorfinės uolienos. Pirminės ir antrinės uolienų slūgsojimo formos. Uolienų slūgsojimo formos. Tektoniniai judesiai ir jų svarba statyboms. Ryšių tarp uolienų dalelių pagrindiniai tipai. Gruntų drėgnis, plastiškumas ir konsistencija. Birių gruntų suskirstymas pagal tankumo rodiklį „id“. Požeminio vandens kilmės tipai. Požeminiai vandenys. Jų kilmė ir rūšys. Cheminės požeminio vandens savybės arba agresyvumo rūšys. Tiesinės filtracijos dėsnis. Eoliniai procesai ir kovos su jais būdai. Griovių susidarymas ir kovos su jomis priemonės. Vaginė ir šoninė upių erozija. Pelkejimas, pelkiu nuogulos ir ju statybiniu savybiu ypatumai. Karsto procesai, jo tipai. Karsto pasekmiu formos. Uzkarstejusiu teritoriju tyrimu ypatumai. Nuošliaužos, ju susidaryma lemiantys faktoriai. Nuosliauzu stabilizavimo priemones.


Geologija – mokslas apie žemę. Inžinerinė geologija yra geologijos šaka, taikanti geologiją inžineriniams tikslams. Tai mokslas apie viršutinių žemės sluoksnių dinamiką, dėl inžinerinės žmogaus veiklos. Inžinerinė geologija tiria pastato pagrinduose slūgsančių gruntų savybes ir jų kitimą, nustato, kokią įtaką inžinerinės geologinės sąlygos turi statomam pastatui, ir atvirkščiai, ngrinėja, kaip teisingai įvertinti ir racionaliai panaudoti gamtines sąlygas projektuojant, statant bei eksploatuojant pastatus. Geol. Tiria: 1) vietovės reljefą; 2) gelminių uolienų sandarą; 3) geotechnines savybes: a) grunto stiprumą; b) grunto spūdumą 4) požeminį vandenį; 5) geolovidutinis žemės tankis yra 5,52 g/cm. Zeme sudaryta is branduolio ir koncentrisku geosferu. Ribos taro geosferu yra ten, kur keiciasi zemes tankis. Zeme sudaryta is siu geosferu: atmosferos, hidrosferos, biosferos, litosferos, mantijos ir branduolio. Branduolys sudarytas is nikelio, gelezies. Jis dalinamas i isorini ir vidini branduoli. Vidinio branduolio tankis labai didelis, nes del didelio slegio, dalies atomu apvalkalai suardyti. O patys atomai suspausti labai mazame atstume, todel madziaga tampa metalizuota. Mantija sudaro du sluoksniai: virsutine ir apatine. Virsutine mantija susideda is silicio ir magnio. Iki 400 km gylyje isskiriama astenosfera, kurioje gimsta vulkanai, zemes drebejimai ir kiri procesai. Isorine zemes geosfera- litosfera, suadryta is triju kevalu: nuosedinio, granitinio ir bazaltinio. Nuosedini sluoksni sudaro ivairios nuosedines uolienos (moliai, priemoliai, smeliai, smiltainiai, klintys, zvyras). Nuosedu sluoksnis siekia iki 10-15 km storio. Vidutinis nuosedinio sluoksnio storis km. Nuosedinio, taip pat ir granitinio kevalo sudetyje daugiausiai silicio ir aliuminio. Bazaltini sluoksni sudaro bazaltai, gabrai ir kitos magmines uolienos. Hidrosfera sudaro vandenynai, juros, upes ezerai. Hidrosfera uzima apie 71% zemes pavirsiaus. Biosfera- tai sfera, kurioje yra gyvybe. Zemes silumos saltinia, gravitacinis, magnetinis, elektrinis laukas. Reljefas- litosferos pavirsiaus formu visuma. Jis sudarytas is reljefo elementu ir formu. Elementai- linijos, taskai, briaunos, apribojancios reljefa ar jo forma. Formos- gamtiniai kunai, kuriuos galime lyginti su žemė šilumą gauna iš saulės 99,5 % , 0,5 % gauna iš savo vidinės energijos - reakcijų , kurios vyksta žemės gelmėse. Reakcijų metu išsiskiria šiluma. Kad vyksta reakcijos , kurių metu išsiskiria šiluma, rodo ugnikalnių išsiveržimas. Žemės temperatūra yra nevienoda: vasaros metu, einant gilyn.

Geologijos konspektas. (2011 m. Kovo 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/geologijos-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 10:44