Georgas Hegelis


Istorijos filosofija g. hegelis. Hegelis istorijos filosofija spera. Hegelio politika. Hegelis istorijos filosofija. Hegelio istorijos. Hegelio istorijos filosofija analize. G. hegeliui. Georgas hėgelisistorijos filosofija. Hegel g. filosofijos istorijos paskaitos. i–iii.. Hegelis filosofijos istorijos paskaitos i-iii.

Filosofijos referatas. G. Hegelis (Hegel) gimė 1770 m. rugpjūčio 27 dieną Štutgarto administracijos tarnautojo šeimoje. Jo gyventas laikotarpis pasižymėjo audringais istoriniais įvykiais, kurie vienaip ar kitaip veikė apsišvietusius to laiko žmones. G. Hegeliui dar studijuojant filosofiją ir teologiją Tiubingeno universitete, Prancūzijoje praūžė buržuazinė revoliucija, kurios įvykius jautriai pergyveno ir Vokietijos studentai. To meto G. Hegelio dienoraštis mirga šūkiais, reiškiančiais susižavėjimą prancūzų revoliucija ir jos idealais. Sekdamas prancūzais, su savo bendraminčiais jis sodina laisvės medį, steigia studentų klubą, kovojantį už Vokietijos laisvę.


G. Hegelis (hegel) gimė 1770 m. Rugpjūčio 27 dieną štutgarto administracijos tarnautojo šeimoje. G. To meto g. Į amžiaus pabaigą mąstytojas revoliucijos tiesiogiai jau nepropaguoja ir netgi remia konservatyvią prūsijos politiką. Tuo metu jis teoriškai įrodinėja, kad tik jauni žmonės visada nepatenkinti ir maištauja, o subrendusieji gyvenimo n egandų tiek pamokyti, kad jau lengviau taikstosi su esama padėtimi ir įžvelgia pozityvius jos elementus. Tačiau ir tokie teoriniai samprotavimai nenustelbė ano jaunatviško susižavėjimo prancūzų revoliucijos idealais, ir kiekvienų metų liepos 14 dieną mąstytojas keldavo taurę už tą revoliuciją ir jos siekius.

Jaunystėje g. Hegelį gyvenimas ilgokai blaškė iš vienos vietos į kitą. Baigęs studijas, jis keletą metų dirba šveicarijoje, o vėliau frankfurte prie maino, turtingų šeimų vaikų auklėtoju. 1801 m. Jis gauna docento vietą jenos universitete. Čia jį užklumpa karas su napoleonu. Naktį, kai prancūzų armija apšaudė jeną, g. Hegelis baigia rašyti dvasios fenomenologiją —pirmąjį stambesnį savo savarankiškos galvosenos veikalą — ir paskutiniuosius jo puslapius nešiojosi kišenėje, saugodamas nuo karo netikėtumų. Karo įvykiai iš jenos filosofą nubloškia į bambergą, kur jis dirba žurnalo redakcijoje, o vėliau — į niurnbergą, kur aštuonerius metus buvo klasikinės gimnazijos direktoriumi. Tik 1816 m. , jau būdamas 46 metų, šis eruditas gauna filosofijos katedrą heidelbergo universitete, o po dvejų metų pakviečiamas profesoriauti į berlyną. Pastarasis gyvenimo laikotarpis g. Hegeliui buvo našiausias ir, greičiausiai, laimingiausias. Jo filosofija — tuo metu jau plačiai žinoma ir pripažinta — tapo bemaž valstybės globojama pasaulėžiūra, o jis pats berlyno universitete skaitė savo mėgstamiausius istorijos filosofijos ir filosofijos istorijos kursus, kurių klausytis jauni žmonės suvažiuodavo ne tik iš visos vokietijos, bet ir iš kitų europos kraštų.

Klausytojus į g. Hegelio paskaitas sutraukdavo dėstomos medžiagos turinys, o iš dalies, matyt, ir filosofo garsas, nes savo išorine forma tos paskaitos nebuvo tobulos. Gražia išore ir gera iškalba g. Hegelis niekada nepasižymėjo. Dar būdamas jaunuolis, jis jau turėjo senio išvaizdą ir mokytojų būdavo charakterizuojamas kaip orator haud magnus (oratorius ne koks). Tačiau tas lėtų judesių ir senamadiškai apsirengęs draugų pravardžiuojamas senis , nors ir nemėgo tobulintis riterių pratimuose, o su merginomis mieliau žaisdavo kortomis, negu šokdavo, toli gražu nebuvo atsiskyrėlis. G.

Georgas Hegelis. (2011 m. Liepos 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/georgas-hegelis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 14:18