Geotechnikos kursinis


Inžinerijos kursinis darbas.

Užduotis. Įvadas. Sekliųjų pamatų projektavimas. Vidinės kolonos pamato skaičiavimas. Vidinės kolonos apkrovų deriniai. Centriškai gniuždomos vidinės kolonos pamato matmenų skaičiavimas. Necentriškai gniuždomos vidinės kolonos pamato matmenų skaičiavimas. Vidinės kolonos pamato nuosėdžio skaičiavimas. Kraštinės kolonos pamato skaičiavimas. Kraštinės kolonos poveikių deriniai. Sekliojo pamato po kraštine kolona skaičiavimas pagal EN. Kraštinės kolonos gręžtinio pamato skaičiavimas. Polinių pamatų skaičiavimas. Grunto fizinių rodiklių nustatymas. Vidinės kolonos apkrovų deriniai. Vidinės kolonos pavienio (atskiro) poliaus atlaikymo galios nustatymas. Polių grupės skaičiavimas polių laikomajai galiai. Vidinės kolonos polinio pamato skaičiavimas tinkamumo ribiniams būviams. Polinio pamato sėdimo skaičiavimas. Kraštinės kolonos spraustinio pamato skaičiavimas.


Sekliųjų pamatų trūkumas tas, kad jie apkrovą perduoda tik padu, todėl jų medžiagos stiprumas nepilnai išnaudojamas. Tokie pamatai projektuojami nedidelėms vertikalioms apkrovoms, kai viršutiniai grunto sluoksniai stiprūs. Sekliųjų pamatų gylis techniniu ir ekonominiu požiūriu turi būti ne didesnis kaip 3 – 5 m.

Projektuojant sekliuosius pamatus išskiriame tokius klausimus:

3) apskaičiuojame pamato nuosėdį, kurį palyginame su reglamentų reikšmėmis.

Poliniai pamatai apkrovą perduoda ne tik padu, bet ir šoniniu paviršiumi. Projektuojami didelėms apkrovoms, ar esant silpniems viršutiniams grunto sluoksniams. Polių ilgis gali siekti iki keliasdešimt m. Projektuojant polinius pamatus:

6) taip pat apskaičiuojame spraustinį bei gręžtinį pamatą kraštinei kolonai.

Vidinės kolonos pamatą veikia , konstrukcijos savasis svoris, tiltinis kranas ir vėjo apkrova. Apkrovų deriniai sudaromi pagal STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“

Išvada: Iš šešių įražų reikšmių skaičiavimui atrenkame tris didžiausias: N max = 2008 kN; Q max = 46,7 kN/m;

Centriškai gniuždomos vidinės kolonos pamato matmenų skaičiavimas

Pamato pado matmenis parinksime priartėjimo keliu. Nežinome tikrojo grunto stiprio, nes jis priklauso ne tik nuo grunto savybių, bet ir pamato matmenų.

Pamatą veikia ne tik ašinė jėga, bet ir lenkimo momentas bei skersinė jėga. Pamato forma plane stačiakampis. Skersine pastato kryptimi matmuo didesnis. Ten veikia lenkimo momentas ir skersinė jėga.

Priimame, kad pamato matmenys tokio pat santykio kaip ir kolonos matmenų santykis (iš užduoties).

γc1, γc2 – pagrindo ir pastato konstrukcijos darbo sąlygų koeficientai. γc1=1,25 γc2=1,1;

cII – grunto sankabumas 12 kPa;

d – pamato įgilinimas 1,2m

Užsiduota ir skaičiuota reikšmė skiriasi apie 10 % , todėl darome antrą priartėjimą.

Veikia 3 įrąžos įtempiai, įtempiai po pamato padu pasiskirsto netolygiai, vienas kraštas apkrautas daugiau kitas mažiau. Kraštinis didžiausias įtempis gali viršyti 20%.Po pamato padu negali būti tempiančių įtempių,

Paskaičiuoti įtempiai turi taikyti tokias sąlygas:

Sluoksnelių aukštyje priimame vidutinį papildomą spaudimą. Sumavimą baigsime, kai papildomas spaudimas sudarys iki 20% gamtinio spaudimo.

Panašiai sudaromi kaip ir vidinės kolonos, tik skiriasi, kad čia atsiranda išorinės sienos poveikis. Priimame silikatinių blokelių ARKO 24 sieną 24 cm storio. Skaičiuojame jos aukštį.

Sieną jėga veikia ne ties kolonos ašimi, o šone, todėl sukelia lenkimo momentą. Gali veikti kairėje arba dešinėje pusėje. Gali būti tiek teigiama, tiek ir neigiama.Priimam tik teigiamą.

EN pamato matmenis renka pagal saugos ribinį būvį. Gruntas iš po pamato išspaudžiamas į viršų. Jei pamatai gilesni, tai gruntas įspaudžiamas į greta esantį gruntą. Imamos skaičiuojamosios apkrovos, o ne charakteristinės.

Ardančią apkrovą nustatome priartėjimo keliu. Į stiprumo sąlygą įstatome ne tik grunto savybių rodiklius bet ir pamato matmenis kurių iš anksto nežinome. Pamato matmenis pasirinksime pagal zondavimo rezultatus. Bandymo duomenis priimame pamato pado gylyje, apytikriai pamato matmenis nustatome pagal J. Šimkaus pateiktas lygtis.

Geotechnikos kursinis. (2016 m. Vasario 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/geotechnikos-kursinis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 23:58