Gestai ir jų interpretavimo sunkumai


Komunikacijų savarankiškas darbas. Įvadas. Kūno kalba. Gestų samprata. Gestų kalba. Gestų interpretavimo sunkumai. Rekomendacijos analizuojant gestus. Išvados. Literatūros sąrašas.


Kiekvieną dieną žmonės bendrauja, perduodami tam tikrą informaciją. Jie perteikia savo jausmus, pabrėžia gestais savo sakomus žodžius. Bendravimas atlieka daug svarbių funkcijų žmogaus gyvenime. Nuo bendravimo yra neatsiejama kūno kalba, kuria mes pabrėžiame savo išsakomas mintis. Nuo kūno kalbos yra neatsiejama dalis gestai. Juos mes vartojame kiekvieną dieną. Vieni yra neįvaldyti, įgimti, kuriuos nejučiomis naudojame, o kiti yra mūsų pačių valdomi. Valdydami gestus, suprasdami jų reikšmes galima pasiekti efektyvaus komunikavimo, kuris atneša naudos abiems bendraujančioms pusėms.

Nors gestai kartais išduoda daugiau negu pats pašneovas nori, tačiau yra labai svarbu juos tinkamai suprasti. Neužtenka tik žinoti gestą ir jo reikšmę. Svarbu jausti pašnekvovą, atkreipti dėmesį į jo gestų visumą bei kontekstą. Tik taip bus pasiekiamas efektyvus ir tinkamas komunikavimas. Nors gestai daug suteikia informacijos žmogui, tačiau netinkamai juos interpretuojant galima sulaukti ir neigiamų pasekmių. Dažnai žmonės, išvažiuodami į užsienio šalis, nepasidomi apie tų šalių kultūroje vyraujančių gestų reikšmes. Taip jie net gali įžeisti tos šalies gyventoją, to nenorėdami. Net savo šalyje būnant dažnai pasitaiko, kad žmonės klaidingai interpretuoja gestų reikšmes ir taip priima klaidingą pašnekovo teikiamą informaciją. Dėl šių priežasčių yra labai svarbu tinkamai analizuoti gestus ir įveikti gestų interpretavimo sunkumus. Tik taip bus užtikrintas produktyvus žmonių komunikavimas.

Mokslo apie kūno kalbą perspektyvos yra daug žadančios. Šiuo metu visose išsivysčiusiose šalyse kūno kalba domisi tiek verslininkai, kurie nori sudaryti kuo palankesnį įspūdį aplinkiniams, tiek personalo specialistai, kad sugebėtų atrinkti tinkamus kandidatus, tiek eiliniai žmonės, siekiantys daryti tam tikrą įtaką kitiems. t. y. sužavėti, manipuliuoti ir kt. Anksčiau žmonės pasikliaudavo kūno kalbos instinktais. Vienas to pavyzdys yra Amerikos Laukinių Vakarų pokerių žaidėjai, kurie puikiai interpretuodavo kitų kūno kalbą. Laimėtojai ne tik turėjo mokėti gerai žaisti pokerį, bet ir būti gerai pasikaustę neverbalinių signalų skaityme, bei savo neverbalinių signalų kontrolėje. Taip pat prieš tai tyrinėtojai bei genčių lyderiai turėjo mokėti skaityti priešų kūno kalbą, t.y. laiku susigaudyti kada pasitikėti, gintis ar pulti. Galiausiai žmonės taip pat išmoko skaityti ir gyvūnų kūno kalbą.  Piemenys, raiteliai, gyvūnų dresuotojai turėjo mokėti skaityti gyvūnų kūno kalbą, su kuriais jie susiduria. Jei jie to nesugebės, tai gręsia pavojus jų gyvybei. Šiais laikais žmonės supranta, kokią didelę naudą turi kūno kalbos supratimas, dėl to stengiasi kuo geriau ją perprasti. Kūno kalbos temos yra įtraukiamos į paskaitų dėstymą, rengiami įvairūs seminarai, mokymai. Žmonės yra linkę apgaudinėti, manipuliuoti ir dažniausiai slėpti savo tikruosius jausmus. Noras išsiaiškinti, kas slepiasi po kitų asmenų kaukėmis, natūraliai padidina norą domėtis kūno kalba.

XIX amžiuje gyvenęs Čarlzas Darvinas yra laikomas ankstyvuoju kūno kalbos ekspertu. Jis atliko daug rimtų mokslinių tyrimų apie kūno kalbą. Savo darbuose jis daugiau nagrinėjo etologinį mąstymą. Etologija atsirado kaip mokslas, tiriantis gyvūnų elgesį. Šis mokslas, kaip psichologija, yra visa apimantis mokslas, kuris paaiškina kūno kalbos. Per XX amžių šis mokslas išsiplėtė į žmogaus elgesio nagrinėjimą. Etologija, kuri nagrinėja gyvūnų evoliuciją ir jų bendravimą, labai susijusi su žmonių kūno kalba. Etologai laipsniškai pradėjo taikyti savo išvadas žmogaus elgesiui, įskaitant ir kūno kalbą, supratimą.

Populiarūs ir prieinami kūno kalbos tyrimai, kurie yra žinomi šiandien, atsirado labai neseniai. 1971 metais Julius Fast savo populiariojoje knygoje „Kūno kalba“ rašė, kad „kūno kalba yra dar tokia nauja, kaip mokslas, kad šio mokslo tyrinėtojai galėtų būti suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų“. Jis buvo grožinės ir ne tik grožinės literatūros autorius, kuris ypač gilinosi į žmonių psichologiją ir elgesį. Jo knyga „Kūno kalba“ tapo viena pirmųjų, kuri paskatino žmones labiau tyrinėti kūno kalbą ir daugiau atkreipti į ją dėmesį žmogaus kasdieniniame gyvenime. XIX-XX amžiuje Zigmundas Froidas ir kiti žmonės psichoanalizės srityje turėjo gerą supratimą apie kūno kalbą daugeliu aspektų, tačiau jie nesutelkė dėmesio į neverbalinę komunikaciją. To laikotarpio psichologai buvo susikoncentravę į elgesį ir terapinę analizę labiau negu į neverbalinį bendravimą. Tačiau vėliau žmonių požiūris pasikeitė. 1967 metais kitoks požiūris į žmogaus elgesį ir jo kūno kalbą buvo aprašytas Desmondo Moriso knygoje „Nuoga beždžionė“. Taip pat tais pačiais kūno kalbos akcentais buvo 1971 metais išleista kita jo knyga pavadinimu „Intymus elgesys“. Šiose knygose buvo labiau konentruojamasi į žmogaus kūno kalbą, gestų reikšmę.

Gestai ir jų interpretavimo sunkumai. (2015 m. Balandžio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/gestai-ir-ju-interpretavimo-sunkumai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:18