Gimstamumas: gimusieji, pagal motinos amžių


Statistikos analizė. Gimstamumas gimusieji, pagal motinos amžių.


Tiriamojo požymio reikšmės išdėstytos didėjančia ar mažėjančia tvarka vadinama variacine eilute. Tai pats paprasčiausias pirminių duomenų sutvarkymo būdas.

Taip pat atliekant statistinį stebėjimą svarbu nustatyti statistinius požymius ir jų rūšis.

Statistiniai požymiai – tai visumos vienetų savybės, kuriomis domimasi atliekant statistinį tyrimą. Pavyzdžiui studento požymiai yra lytis, amžius, mokymo įstaiga, gaunama stipendija ir t.t. Statistiniai požymiai skirstomi pagal jų prigimtines savybes į daiktinius, laikinius ir erdvinius. Daiktiniai požymiai dar yra skirstomi į kokybinius ir kiekybinius. Kokybiniai požymiai dažniausiai būna išreikšti žodine forma, tačiau juose nėra jokios natūralios tvarkos, o skaičiai tik identifikuoja atitinkamus vienetus ar jų požymius, bet neatspindi jų dydžio. Todėl šiame darbe šis požymis netinka ir viską vaizduojame kiekybiniu požymiu, kuris taip yra išskiriamas į intervalinius ir santykinius, t.y. išreiškiami skaitine reikšme.

Tam, kad išmatuoti ir pateikti kiekybinių ir kokybinių požymių charakteristikas tarnauja matavimo skalės. Dažniausiai naudojamos tokios kintamųjų matavimo skalės:

Santykiniai dydžiai – tai intensyvūs statistiniai rodikliai, socialinių ekonominių reiškinių kiekybinių santykių rodikliai. Jie gaunami lyginant du absoliučius dydžius, kartais ir pačius santykinius dydžius. Skaitiklyje visada rašomas rodiklis, atspindintis nagrinėjamą reiškinį, t.y. dydis, kuris lyginamas ir vadinamas lyginamuoju dydžiu. Vardiklis – rodiklis, su kuriuos lyginama ir kuris vadinamas baze. Jeigu bazė prilyginama 100, tai santykinis dydis išreiškiamas procentais - %. Ir ši išraiškos forma dažniausiai taikoma tada, kai skirtumai tarp lyginamojo ir bazinio dydžio nedideli.

Šiame darbe koordinacijos santykinį dydį apskaičiuojame kiekvieną amžiaus grupe dalindamos iš pasirinktos, 35 – 39 m. amžiaus grupės, ir taip nustatome, kiek vienos amžiaus grupės vienetų kiekis tenka pasirinktos amžiaus grupės vienetų kiekiui. Matome, kad stipriausias tarpusavio santykis su pasirinkta baze yra 25 – 29 ir 30 – 34 m. amžiaus grupių.

Vidurkis skaičiuojamas tik kokybiškai vienarūšei vienetų visumai;

Vidurkis skaičiuojamas iš pakankamai didelio vienetų skaičiaus;

Skaičiuojant vidurkį reikia parinkti tinkamą vidurkio rūšį.

Visumos struktūrai apibūdinti yra skaičiuojami struktūriniai vidurkiai – moda ir mediana. Šiame darbe pateikiami kiekvieno rodiklio aritmetinis ir geometrinis vidurkis, taip pat moda mediana ir kvartiliai.

Aritmetinis vidurkis gali būti paprastas ir svertinis. Paprastas vidurkis taikomas kai duomenys nesugrupuoti. Jei duomenys sugrupuoti ir surašyti į diskretinę pasiskirstymo eilutę skaičiuojamas svertinis vidurkis.

Geometriniai vidurkiai naudojami analizuojant dinamikos eilutes. Jie skaičiuojami apibūdinant vidutinį reiškinio kitimo greitį (tempą) per analizuojamą laikotarpį. Jie gali būti apskaičiuojami naudojant absoliutinius dinamikos eilutės lygius arba apskaičiuotus grandininius dinamikos santykinius dydžius (kitimo tempus).

Mediana – požymio reikšmė, esanti variacinės eilutės viduryje, t. y. šią eilutę dalijanti į dvi lygias dalis.

Visumos vienetų požymio dydžio kitimas, svyravimas, įvairovė vadinama sklaida (variacija). Kiekybinio požymio sklaidos rodikliai yra požymių reikšmių sklaidos skaitmeninės charakteristikos. Jos gali būti absoliutinės ir santykinės. Pats paprasčiausias absoliutus sklaidos rodiklis – sklaidos plotis (variacijos užmojis), kuris skaičiuojamas kaip maksimalios ir minimalios požymio reikšmių skirtumas: R = xmax − xmin. Jeigu nors vienas grupės intervalas yra neapibrėžtas, sklaidos plotis neskaičiuojamas. Sklaidos plotis yra pats grubiausias sklaidos įvertinimas, nes visiškai priklauso tik nuo kraštinių (neretai ir atsitiktinių) skirstinio reikšmių. Kitas absoliutus sklaidos matas – vidutinis tiesinis nuokrypis, kuris apskaičiuojamas kaip individualių požymio reikšmių absoliutinių nuokrypių nuo vidurkio aritmetinis vidurkis. Šio sklaidos rodiklio trūkumas – neatsižvelgiama į nuokrypio ženklą. Iš nesugrupuotų duomenų, arba kai svorio koeficientai yra vienodi, skaičiuojamas paprasta forma, o iš sugrupuotų duomenų – svertine forma.

Taip pat labai svarbus absoliutus sklaidos rodiklis yra dispersija, tai yra individualių požymio reikšmių nuokrypių nuo vidurkio kvadratų vidurkis. Dispersija skaičiuojama paprasta forma, kai duomenys nesugrupuoti ir svorio koeficientai lygūs arba jų visai nėra, o iš sugrupuotų duomenų, kai svorio koeficientai skirtingi yra skaičiuojama svertine forma. Vienas iš pagrindinių dispersijos trūkumų – mato vienetai pakelti kvadratu, kas apsunkina jos interpretaciją. Tačiau dispersija panaudojama nustatant kitą plačiai naudojamą sklaidos rodiklį – standartinį (vidutinį kvadratinį) nuokrypį. Standartinis nuokrypis išreiškiamas tais pačiais matavimo vienetais, kaip ir požymio reikšmės, ir parodo tų reikšmių nuokrypio nuo vidurkio vidutinį lygį. Kuo mažesnis standartinis nuokrypis, tuo geriau aritmetinis vidurkis išreiškia nagrinėjamą visumą.

  • Statistika Analizės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 32 puslapiai (5073 žodžiai)
  • Statistikos analizės
  • Microsoft Word 86 KB
  • Gimstamumas: gimusieji, pagal motinos amžių
    10 - 5 balsai (-ų)
Gimstamumas: gimusieji, pagal motinos amžių. (2015 m. Gruodžio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/gimstamumas-gimusieji-pagal-motinos-amziu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 06:33