Ginčai su darbdaviu


Darbo gincu samprata. Ginčiai su darbdaviu. Individualių darbo ginčų nagrinėjimas. Individualiu darbo gincu nagrinejimas lietuvoje. Individualus darbo gincai europos sajungos valstybese. Darbo ginčai lietuvoje. Darbo ginčo nagrinėjimas teisme. Individualiu darbo gincu pozymiai. Individualiu darbo gincu nagrinejimas lietuvoje ivadas. Ginčas su darbdaviu.

Teisės konspektas. Darbo ginčai kaip socialiniai konfliktai. Darbo ginčų samprata. Darbo ginčų klasifikavimo pagrindai. Darbo ginčų instituto ypatybės. Individualių darbo ginčų samprata ir požymiai. Individualių darbo ginčų sąvoka. Individualių darbo ginčų požymiai. Individualių darbo ginčų šalys. Subjektiškumo problema. Bendroji individualių darbo ginčų nagrinėjimo charakteristika. Darbo ginčų nagrinėjimo principai. Individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos es šalyse apžvalga. Dg bylų žinybingumas teismui. Dg nagrinėjimo teisme procesinės ypatybės. Terminai. Sprendimų dėl dg vykdymas. Kolektyviniai darbo ginčai. Darbo arbitražas / trečiųjų teismas.


Konfliktologija nagrinėja soc konfliktus, skiria dėmesį jų prevencijai. Dg – iš soc konfliktų grupių. Kodekse: individualūs konflteisė kaip tt taisyklių visuma (poztv prasme) turi tikslą ne supriešinti, o suvienyti žmones ir derinti jų skirtingus interesus. Konfliktologijos moksle išeities taškas yra jav mokslininkas bergeris: bent minimali pažintis su sociologija būtina visiems, kurie siekia manipuliuoti žmonėmis, jų interesais

Vėberis (vok): sociologijos tikslai – išnagrinėti bet korių konfliktų priežastis, prielaidas, kad būtų geriau pažintaskiekvienas reiškinys/konfliktas

Sociologija tuo svarbi, nes joje svarbus pats veiksmas, o ne pasekmė, o teisėje dažnai svarbios pasekmės.

Susidomėjimas soc-iais konfliktais siejamas su 20a pr, kada visuomenė ėmė skaldytis įtam tikras (toliau tt) soc klases. Tai yra spartaus pramonės vystymosi metas ir atsirasdavo dg, kas skatino sociologiją jais domėtis.

Soc-ja siekia sukurti tt universalų receptą, kuris padėtų apsaugoti visų visuom narių ir atskirų jų grupių interesus, neleidžiant ignoruoti nei vienos grupės interesų.

Darendorfas (vok): laisvės politika – politika gyventi su konfliktu. Siekis išvengti konflikto negali būti vykdomas autoritarinės valdžios būdais. Visuomenė – laisvų individų visuma

Konfliktai dažnausiai kyla dėl t interesų, vetybių vertinišis skirstymas svarbus ir tuo, kad priklausomai nuo konkretaus konflikto priklausymo vienai ar kt grupei, yra skirtingi jų sprendimo būdai.

Indiv dg priklauso prie lengvesnių konfliktų. Dėl kolekt dg – juos sunkiau priskirti konkrečiai grupei, nes tai priklauso nuo jų pobūdžio – jei jie išauga iki visos valstybės (toliau v) masto – jie yra sunkesni.

Tt įtaka tp padarė psichoanalizės šalininkai, kurie konfliktus vertina kaip tt pasekmes, kurios atsiranda kaip vidinių psichinių procesų išdava. Konfliktai – kaip įprastas ir pastovus žmonių gyvenimo elementas, jie neišvengiami.

Konfliktą psichoanal supranta plačiau: ne tik išorinių, bet ir vidinių emocijų susikirtimą. Konfliktų mastas gali būti (tolau gb) skirtingas priklausomai nuo žmonių. iš svarbiuasių faktorių, apsprendžiančių konfliktų dažnumą – bendras visuom-je egzistuojantis įtampos lygis. Kuo daugiau reglamentavimo, tuo mažiau soclaisvo judėjimo erdvės kiekis: kai lasvo judėjimo erdvė yra maksimaliai suvaržyta (autoritar v), darbo teis santykiai maksimaliai nustatyti; kai maksimaliai laisva forma (anarchinė v)- apskritai nėra judėjimo ribų.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 16 puslapių (8538 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Ginčai su darbdaviu
    10 - 2 balsai (-ų)
Ginčai su darbdaviu. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/gincai-su-darbdaviu.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 08:59