Ginekologijos pagrindai


Medicinos konspektas. Ginekologiniai susirgimai pirminė amenorėja. Dažniausios pirminės amenorėjos priežastys. Antrinė amenorėja - tai. Dažniausios antrinės amenorėjos priežastys. Premenstruacinis sindromas –. Premenstruacinis disforinis sutrikimas PMDS. Pirminė dismenorėja –. Antrinė dismenorėja. Dažniausios menoragijos priežastys. Sergančioms menoragija pasireiškia tokie požymiai. Endometriozės simptomai. Negydomos endometriozės komplikacijos. Gimdos miomos. Gimdos miomos dažniausi simptomai. Diagnostika ir gydymas. Gimdos gleivinės karcinioma –. Rizikos veiksniai. Ligos simptomai. Kiaušidžių cistos. Policistinių kiaušidžių sindromas –. Ligos rizikos veiksniai. Ligos simptomai ir požymiai. Ligos diagnostika. Ligos gydymas. Kiaušidžių vėžys –. Pagrindiniai simptomai. Gimdos kalelio vėžys –. Kokios gimdos kaklelio vėžio atsiradimo priežastys. Pagrindiniai gimdos kaklelio vėžio simptomai Ankstyvose ligos stadijose. Vėlyvosiose stadijose. Pap testą. Atlikus tyrimus nustatoma gimdos kaklelio vėžio stadiją. Spindulinė terapija. Išorine radioterapija. Lyties organų uždegimai bartolinitas. Ligos priežastys ir rizikos veiksniai. Ligos riziką susirgti didina. Ligos prevencija. Gimdos uždegimai gimdos uždegimas. Gimdos priedų uždegimas. Tai dažna moters lytinių takų liga.  . Gresia nevaisingumas. Gimdos , kiaušintakių ar kiaušidžių uždegimo sukėlėjai. Ūmaus uždegimo požymiai. Lėtinis uždegimas gali būti ūmaus tęsinys. Pagrindinis nusiskundimas.


Pirminė amenorėja- būklė, kai 14 metų mergaitėms neatsiranda antrinių lyties požymių ir nėra mėnesinių arba mėnesinių nėra 16 metų mergaitėms, kurioms yra antriniai lyties požymiai.

Dismenorėja – tai simptomų kompleksas, pasireiškiantis spazminiais gimdos skausmais mėnesinių metu ir jų sukeltais somatiniais simptomais ( migreniniu galvos skausmu, pykinimu). Įvairių autorių duomenimis, dismenorėja vargina 40–90 proc. įvairaus amžiaus moterų. Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl paauglės praleidžia pamokas, o jaunos moterys neateina į darbą. Vienų tyrimų duomenimis, apie 14 proc. paauglių neina į mokyklą dėl skausmingų mėnesinių, kiti tyrimai rodo, kad apie 60 proc. moterų dėl mėnesinių skausmo sumažėja darbingumas.

Pirminė dismenorėja atsiranda nesant ginekologinės patologijos. Pirminė dismenorėja būdingesnė paauglėms ir jaunoms moterims. Menarchės pradžioje, kai ciklas dar anovuliacinis, dismenorėja gana reta. Skausmingos mėnesinės atsiranda praėjus maždaug dvejiem metams nuo mėnesinių pradžios. Nusistovėjus ovuliaciniam ciklui, merginas pradeda varginti spazminio pobūdžio apatinės pilvo dalies, strėnų skausmas, prasidedantis pirmą mėnesinių dieną ir trunkantis iki 72 valandų. Gali būti ir kiti simptomai: pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, nuovargis, viduriavimas. Nustatyta, kad pirminė dismenorėja 75 proc. dažnesnė nutukusioms, 50 proc. rūkančioms, 50 proc. – stresą patiriančioms moterims. Taip pat įtakos turi paveldimumas, mažas fizinis aktyvumas, ankstyva menarchė, griežtos dietos.

Antrinė dismenorėja – skausmingos mėnesinės dėl kokios nors patologijos.

Dažniausiai antrinė dismenorėja pasireiškia staiga, po buvusių neskausmingų mėnesinių, būdingesnė vyresnio amžiaus moterims. Ją sukelia gimdos miomos, mažojo dubens uždegiminė liga, endometriozė, sąaugos mažajame dubenyje ir kt. Dėl to, esant dismenorėjai, svarbu tiriant ginekologiškai nustatyti dismenorėjos tipą, o radus patologinių pakitimų – juos gydyti.

Normalios mėnesinės apibūdinamos kaip cikliniai kraujavimai iš gimdos kas 21-28 (max-35) dienas, trunkantys ne ilgiau kaip 8 dienas, netenkama 20-80 ml kraujo.

Kiaušidžių disfunkcija – neįvyksta ovuliacija (kiaušialąstės išsilaisvinimas iš kiaušidės), nesigamina progesteronas ir tokie pokyčiai gali sąlygoti menoragiją;

Gimdos fibroidai – gerybiniai gimdos augliukai gali sukelti ilgesnį ir gausesnį nei norma kraujavimą;

Vėžys – gimdos, gimdos kaklelio ir kiaušidžių sričių;

Vaistai – kai kurie vaistai, pvz., priešuždegiminiai ir antikoaguliantai gali sukelti gausesnį menstruacinį kraujavimą;

Kiti sutrikimai: mažojo dubens uždegiminės ligos, skydliaukės ligos, kepenų ligos, inkstų ligos.

reikalinga dviguba apsauga (naudojamos dvi priemonės siekiant išvengti kraujo pratekėjimo);

kėlimasis naktį pasikeisti higieninius paketus ar tamponus;  

sutrikdyta kasdieninė veikla ir fizinis aktyvumas dėl gausaus kraujavimo;

Skiriama: mioma ant kojytės gimdos ertmėje; mioma raumeniniame sluoksnyje; gimdos kaklelio mioma; submukozinė (mioma įauga į gimdos ertmę); subserozinė (mioma auga po seroziniu gimdos dangalu); intraligamentinės formuojasi tarp gimdos raisčių lapelių.

Dažnas šlapinimasis, miomos priekinėje gimdos sienelėje spaudžia šlapimo pūslę, todėl vargina dažnesnis šlapinimasis;

Kiaušidžių cistos – tai skysčio pripildyti dariniai. Kiaušidžių cistos – tai plonasienės ertmės, užpildytos skysčiu ar pusiau skysta mase, esančios moters kiaušidėse. Cistų dydis gali būti nuo kelių centimetrų iki 15 – 20 cm skersmens ir gali padidinti pačių kiaušidžių dydį kelis kartus. Cistos pakankamai dažnai atsiranda moters gyvenime, tačiau dauguma jų nesukelia simptomų, yra nepavojingos ir praeina negydomos per kelis mėnesius. Normaliai moters kiaušidėse kiekvieno mėnesinių ciklo metu vystosi į cistą panašus darinys – folikulas. Jis gamina lytinius hormonus ir tam tikru momentu išmeta kiaušinėlį, įvyksta ovuliacija. Kartais folikulo ciklas sutrinka, jis toliau auga, išsivysto funkcinė cista. Jos yra nepavojingos, sukelia nežymius simptomus ir praeina negydomos po kelių mėnesinių ciklų. Kitos cistų rūšys yra vadinamos patologinėm ir nepriklauso nuo normalaus mėnesinių ciklo: dermoidinė cista (retai būna piktybinė), cistadenoma (užauga labai didelės),  endometrioma (skausminga ir turi įtakos vaisingumui).

  • Medicina Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (4597 žodžiai)
  • Medicinos konspektai
  • Microsoft Word 125 KB
  • Ginekologijos pagrindai
    10 - 2 balsai (-ų)
Ginekologijos pagrindai. (2016 m. Sausio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/ginekologijos-pagrindai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:23