Gintuvės Etnokultūros referatas


Etnologijos referatas.

Įvadas. Kūdikio laukimo papročiai. Požiūris į vienišas motinas ir jų nesantuokinius kūdikius. Pribuvėjos vaidmuo. Laikotarpis iki krikšto. Išvados. Literatūros sąrašas.


Nėštumas - būsena, kuri motiną - pagimdžiusią moterį išskyrė iš kitų moterų ir įpareigojo laikytis paveldimų papročių, susijusių su kūdikio gyvybe ir ateitimi. Iki XX a. vidurio moterims padėjo gimdyti pribuvėja. Jos pareigos buvo gimdymo palengvinimas, kūdikio apeiginis prausimas bei placentos pa­dėjimas, tolesnė motinos ir kūdikio priežiūra. Be to, tikėta, jog pribuvėja rū­pinosi ne tik kūdikio dabartimi, bet ir ritualais stengėsi nulemti jo ateitį. Tradiciškai galutinį socialinį kūdikio bū­ties įteisinimą žymėjo krikštynos. XIX a. pabaigoje - XX a. pirmojoje pusėje jos susidėjo iš dviejų dalių: krikšto bažnyčioje ir pasaulietinių papročių. Jų metu kūdikis (krikštatėvių, pribuvėjos, tėvų bei svečių pagalba) buvo įvedamas į religinę ir kaimo bendruomenę. Gimtuvių ciklo pabaigą žymėjo motinos įves­dinimo į bažnyčią paprotys. Po ritualinių apeigų bažnyčioje moteris vėl su­grįždavo į visavertį (panaikinami draudimai: vaikščioti per svetimus laukus, eiti bendrą kaimo pirtį, lankyti bažnyčią) kaimo bendruomenės gyvenimą (Paukštytė 1999, 76 p.).

Gimtuvių papročiai- tai savita liaudies dvasinė kultūros sritis. Visa, kas susiję su naujos gyvybės Nors gimtuvių veikimo sfera prasideda tada, kai motina pasijunta besilaukianti kūdikio, lietuvių liaudies papročiuose formuluojama motinystės samprata prasideda kur kas anksčiau, t. y. nuo pat lopšio mergaitę ruošiant šeimai. Susidaro tarsi uždaras ratas nuo lopšio iki kitos kartos lopšio, kada mergaitė, moteris, motina slepia savyje didžios žmogaus atsiradimo paslapties pradą. Tam tikra prasme kūdikio gimimas yra intymus šeimos gyvenimo momentas, tačiau čia neapsieinama be pašalinio žmogaus. Galima išskirti du gimtuvių papročių periodus: 1) iki kūdikio gimimo ir 2) po gimimo. Pirmąjį sudaro kūdikio laukimas, t. y. papročiai, susiję su moters nėštumu, jos vaisingumo lėmimu, gydymosi nuo nevaisingumo ir t.t. Kūdikiui gimus, prasideda antrasis, ne mažiau svarbus laikotarpis moters, o kartu ir ir kaimo bendruomenės gyvenime. Šiuo periodu kūdikis pristatomas šeimai ir moterų bendrijai. Laikotarpio pabaiga- moters įvesdinimas į bažnyčią(R. Paukštytė- Šaknienė, 2008, 434 p.).

Naujo žmogaus atėjimą į pasaulį visais laikais gaubė paslaptis, lydėjo gausybė įvairių papročių ir apeigų. Šią paslaptį giliai savyje saugojo moteris. Tai ypatinga būsena, kuri moterį motiną išskyrė iš kitų moterų, kartu įpareigojo saugoti ir ginti gležną gyvybe nuo visko, kas galėtų pakenkti.

Kai į pasaulį beldžiasi nauja gyvybė, tai yra šventa, todėl kiekvieno doro žmogaus pareiga padėti ją išsaugoti. Namiškiai bei aplinkiniai buvo dėmesingi ir paslaugūs besilaukiančiai motinai. Su tokia moterimi vyrui nederėjo bartis, jos užgaulioti, tuo labiau mušti. Pakelti ranką prieš nėščią moterį liaudyje iš senovės buvo laikoma dvigubu nusikaltimu.

  • Etnologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • Marija
  • 11 puslapių (2534 žodžiai)
  • Kolegija
  • Etnologijos referatai
  • Microsoft Word 21 KB
  • Gintuvės Etnokultūros referatas
    10 - 2 balsai (-ų)
Gintuvės Etnokultūros referatas. (2016 m. Spalio 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/gintuves-etnokulturos-referatas.html Peržiūrėta 2018 m. Sausio 18 d. 02:14