Girulių miškas


Dirvožemio morfologija. Ar dabartinis zmogus susikalba su misko dvasia. Dirvozemiu morfologiniai požymiai. Dabartinis žmogus susikalba su miško dvasia. Ar dabartinis žmogus susikalba su miško dvasia ?. Spalva dirvozemio. Rasinelis ar dabartinis zmogus susikalba su misko dvasia. Esė ar dabartinis zmogus susikalba su misko dvasia. Ar dabartinis zmogus susikalba su misko dvasia ese.

Lietuvių analizė. Žodį “miškas” savo žodyne turi bene visos tautos.Tačiau mišką vienaip įsivaizduoja tundros su berželiais keružiais,šiaurės gyventojai,kitaip-didingos taigos ar mišraus miško,dar kitaip-savanos ar džiunglių gyventojas.Nenuostabu,nes miškai kiekvienoje geografinėje juostoje vis kitokie.Tačiau visada miškas-tai pačios sudėtingiausios augalų ir gyvūnų bendrijos,kuriose keliais aukštais9ardais0 telkiasi didesnė pusė visų gyvybės formų.Miškais apaugę ~38 proc. Mūsų planetos sausumos (57 mln. km2).Tačiau būtent jie labiausiai naikinami,labiausiai kenčia nuo žmogaus. Jeigu Lietuvos teritorijos dabartinį miškingumą palygintume su buvusiu prieš tūkstantį metų,tai Lietuvos žemelė atrodytų visai nuplikusi.


Žodį miškas savo žodyne turi bene visos tautos. Miškais apaugę ~38 proc. Mūsų planetos sausumos (57 mln. Km2).

Jeigu Lietuvos teritorijos dabartinį miškingumą palygintume su buvusiu prieš tūkstantį metų,tai Lietuvos žemelė atrodytų visai nuplikusi. Dabar miškai užima mažiau kaip trečdalį Lietuvos teritorijos(~31 proc. ). Palyginti su kaimynais – latvija (42 proc. ),estija (40 proc. ),gudija (35 proc. ) – miškų turime kur kas mažiau. Miškai Lietuvos teritorijoje pasiskirstę labai netolygiai. Pietryčių Lietuvoje miškai apima nuo 63 proc. (varėnos raj. ), 50 proc. (švenčionių raj. ), 40 proc. (trakų,šalčininkų raj. ), 35 proc. (vilniaus,jonavos,plungės raj. ) iki 33 proc. (zarasų,lazdijų,jurbarko,ignalinos raj. ,tačiau vid. Lietuva jau visai bemiškė. Vilkaviškio rajone miškai auga vos. proc. , pasvalio raj. 2,skuodo raj. 9,pakruojo ir joniškio raj. 18 dirvožemis-tai viršutiniai bet kurių uolienų sluoksniai,kintantys dėl klimato, augalijos, mikroorganizmų ir antropogeninio poveikio. Didelę įtaką dirvožemių susidarymui turi ir reljefas. Dirvožemis-pagrindinė miško ūkio gamybos priemonė. Nuo jo priklauso ne tik natūrallių medynų rūšinė sudėtis,bet ir jų produktyvumas,atsparumas aplinkos veiksniams,medienos kokybė. Su dirvožemiu susiję dauguma miško ūkio priemonių: sodinamosios medžiagos augimas,želdinimas,medynų formavimas,miško eksploatacija, tręšimas, sausinimas, kelių tiesimas ir kt.

Dirvožemių morfologija-tai išoriniai dirvožemio požymiai: spalva,mechaninė sudėtis, struktūra,susiklojimas,naujadarai,intarpai,drėgnumas,bendra dirvožemio profilio sandara.

Spalva. Dirvožemio spalva priklauso nuo įvairių cheminių medžiagų. Dvivalentės geležies junginiai dirvožemiui suteikia žalsvą ir melsvą atspalvį,mangano junginiai- juodą arba tamsiai rudą. Jeigu spalva nurodoma dviem žodžiais(pvz. Pilkai rusva),tai antroji yra pagrindinė.

Mechaninė sudėtis. Dirvožemio mechaninė sudėtimi vadinamas santykinis įvairių organinių bei mineralinių dalelių pasiskirstymas dirvožemyje,būtent:akmens, gargždo, žvirgždo,žvyro,smėlio,dulkių ir dumblo. Nuo mechaninės sudėties priklauso dirvožemių fizinės ir cheminės savybės,terminis režimas. Visos smulkesnės kaip 1mm dalelės vadinamos smulkžemiu,o stambesnės – skeletu. Kuo smulkesnės dalelės,tuo dirvožemis laikomas sunkesniu.

Struktūra. Dirvožemiai gali būti nestrktūringi,silpnai,vidutiniškai ir ryškiai išreikštos strūktūros. Nestruktūringas dirvožemis yra toks,kai struktūrinių agregatų nematyti arba jų labai mažai.

Girulių miškas. (2011 m. Rugpjūčio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/giruliu-miskas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:15