Glaustumas


Kalbos kultūros konspektas. Glaustumas. Kalbos jėga ir grožis — tai mokėjimas pasakyti kuo daugiau, pavartojant kuo mažiau išraiškos priemonių. Kitur atsisakome šalutinio sakinio — jį keičiame dalyvio, pusdalyvio, padalyvio konstrukcija arba paprasta sakinio dalimi.


Jeigu norime, kad mūsų kalba būtų glausta, pirmiausia mokėkime atrinkti, kas reikalinga ir kas nebūtina.

Kalbos jėga ir grožis — tai mokėjimas pasakyti kuo daugiau, pavartojant kuo mažiau išraiškos priemonių. Joje neturi būti ne tik nereikalingų epizodų, per ilgų įžangų, ekskursų, bet ir nebūtinų frazių bei žodžių. Glaustos kalbos pavyzdys — patarlės, priežodžiai, mįslės: praeitoji — užmirštoji. Pasakyta — padaryta.  čia labai dažnai išleidžiama tai, kas numanoma: svečias į vidų — akys ant lentynos.   varna nuo mieto, kita į vietą.

Tai vadinamieji eliptiniai išleidimai. Be jų sakiniai būtų: (kai) svečias įeina į vidų, (tai) šeimininko akys žiūri, ar yra kas padėta ant lentynos. Kai viena varna nulekia nuo mieto, tai kita tupia į  jos vietą.   .

Glaustumui padeda ir jungčių, jungtukų bei jungiamųjų žodžių išleidimas: gera pradžia — pusė darbo. Greit susiūsi, greit iširs.  -nesugautas — ne vagis.

Jei norime kalbėti glaustai, venkime žodžių pertekliaus sakinyje.

Glaustumas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/glaustumas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:57