Glaustumas
Glaustumas. Kalbos jėga ir grožis — tai mokėjimas pasakyti kuo daugiau, pavartojant kuo mažiau išraiškos priemonių. Kitur atsisakome šalutinio sakinio — jį keičiame dalyvio, pusdalyvio, padalyvio konstrukcija arba paprasta sakinio dalimi.
Jeigu norime, kad mūsų kalba būtų glausta, pirmiausia mokėkime atrinkti, kas reikalinga ir kas nebūtina.
Kalbos jėga ir grožis — tai mokėjimas pasakyti kuo daugiau, pavartojant kuo mažiau išraiškos priemonių. Joje neturi būti ne tik nereikalingų epizodų, per ilgų įžangų, ekskursų, bet ir nebūtinų frazių bei žodžių. Glaustos kalbos pavyzdys — patarlės, priežodžiai, mįslės: praeitoji — užmirštoji. Pasakyta — padaryta. čia labai dažnai išleidžiama tai, kas numanoma: svečias į vidų — akys ant lentynos. varna nuo mieto, kita į vietą.
Tai vadinamieji eliptiniai išleidimai. Be jų sakiniai būtų: (kai) svečias įeina į vidų, (tai) šeimininko akys žiūri, ar yra kas padėta ant lentynos. Kai viena varna nulekia nuo mieto, tai kita tupia į jos vietą. .
Glaustumui padeda ir jungčių, jungtukų bei jungiamųjų žodžių išleidimas: gera pradžia — pusė darbo. Greit susiūsi, greit iširs. -nesugautas — ne vagis.
Jei norime kalbėti glaustai, venkime žodžių pertekliaus sakinyje.
2010 m.
5.00
Microsoft Word 
7 KB
7 KB
1 puslapis
