Globalizacija ir ekonomika


Ekonomikos konspektas.

Pirmasis etapas 1490. Antrasis etapas 1890. Trečiasis etapas. Teigiamas poveikis. Neigiamas poveikis. Tiesiogines investicijas. Daugiašalė bendrovė .


Individas yra vienintelis socialinis veikėjas, o ekonomikos suvokimas grindžiamas rinkos fundamentalizmu.

Jie pripažįsta ne tik valdžios, bet ir kitų galios centrų svarbą ir įvairių jėgų, veiksnių tarpusavio įtaką. Pripažindami hierarchiją, jie pripažįsta valdymo poreikį, remia globalių institucijų kūrimą ir dalies nacionalinės valdžios joms perdavimą, nes be globalių institucijų kuriamų viešųjų gėrybių žmonija negali išnaudoti visų globalizacijos teikiamų galimybių ir apsisaugoti nuo augančių grėsmių.

Globalizacija jiems – tai aukščiausio, visą planetą apimančio visuomenės tikrovės lygio formavimasis.

Jie planuoja ir veikia ateitį (proaktyvus elgesys), o istorinėje perspektyvoje jie mato augančią valdysenos institucijų hierarchiją, valstybės ir viršvalstybinių institucijų vaidmens didėjimą.

Transformacionalistų. Globalizaciją suvokia kaip tarpvalstybinių ir tarpregioninių santykių pokyčių procesą ir naujos pasaulio tvarkos architektūros formavimąsi. Transformacionalistai globalizaciją laiko pagrindine šiuolaikinio pasaulio pokyčių varomąja jėga. Jiems tai diferencijuotas procesas, pasireiškiantis įvairiose socialinės veiklos srityse, todėl jie akcentuoja kaitos idėją, šitaip pabrėždami dabartinio laikotarpio transformaciją.Jie teigia, kad ribos tarp tarptautinių ir vietinių aspektų nyksta, o viso pasaulio visuomenės ir valstybės turi prisitaikyti prie globalizacijos procesų, kurie atveria ne tik naujų galimybių, bet ir kelia rimtų grėsmių.

Globalizacija kaip internacionalizacija. Globalizacija suvokiama kaip augančios sandorių apimtys tarp šalių ir šalių tarpusavio priklausomybė. Globalizacija susiaurinama ir sutapatinama su ekonomikos globalizacija, kai nacionalinės ekonomikos yra įtraukiamos ir pertvarkomos (angl. Rearticulated) į globalią ekonominę sistemą (Hirst, Thompson 1999).

Istorija ir kultūra yra skirtumų visose grupėse priežastis.

Internacionalizacija tai yra augantis ekonominės veiklos geografinis plėtimasis, kertant valstybines sienas.

Internacionalizacija įmonės lygmenyje – tai veikla, plečiant rinkų skaičių, keičiant veiklos formas, valdymo filosofiją ir organizacinę elgseną.

Regioninė integracija visada apibrėžta geografiškai, globalizacija yra arba ateritorinė arba suprateritorinė; – politiniu aspektu regioninis valdymas visada yra labiau institucionalizuotas nei pasaulinis.

Globalizacija – geografiškai ribotas ir netolygus procesas. (Šiaurės-Pietų konfliktas).

Globalizacija dėl savo sudėtingo pobūdžio nagrinėjama įvairiame kontekste: ekonominiame; politiniame, kultūriniame, ideologiniame, kur kiekvienas jų papildo visumos suvokimą.

Globalizacijos procesas skirstomas į šiuos periodus:

Priešistorinį; globalizacijos užuomazgos atsirado susiformavus prekybos ryšiams tarp Pietų ir Indo slėnių civilizacijų

priešistorinio periodo globalizacija yra labai ribota, nes trūko tiek technologinių galimybių įveikti atstumus, tiek buvo nepakankamai stabilūs ryšiai.

Priešmodernėjimo; Ankstyvieji globalizacijos procesai pasireiškė šilko kelio, jungusio Kiniją ir Romos imperiją, atsiradimu.

Islamo aukso amžiaus metu nusistovėjo tvarūs ekonominiai ir prekybiniai ryšiai su senuoju pasauliu, apsikeitimas žiniomis ir technologijomis.

Globalizacijos procesai susiję su imperijų įsigalėjimu, jų jūrinės galios stiprėjimu, Amerikos kolonizacija, prekybos ir kultūrinių ryšių plėtra, taip pat ir su pirmųjų tarptautinių kompanijų steigimu („British East India Company“, „Dutch East India Company“).

To laikotarpio technologinės inovacijos ir politinė reformacijos įtaka paspartino demografinių, kultūrinių ir ekonominių ryšių plėtrą tarp Europos, Afrikos ir abiejų Amerikų.

Didėjo šalių tarpusavio priklausomybė, augo priklausomybės veiksnių skaičius. Kokybinis globalizacijos skirtumas, lyginant su archaine globalizacija, yra jos daugiadimensiškumas.

Modernųjį; Dažniausiai vadinama „Pirmoji globalizacijos era“ ir pirma globalizacijos banga (1870–1914).

Teritorijų “įsisavinimo” era - Priešistorinis laikotarpis (10000m. Pr. Kr.-3500 m pr. Kr. (naujos technologijos, prof. biurokratai ir pan.)

2. Pirminių mainų era - priešmodernėjimo laikotarpis (3500 m. pr. Kr. -1500) – keliai, raštas, upių transportas, technologinės naujovės, okeaninė prekyba, miestai

3. Komercinė era - ankstyvasis modernėjimo periodas (1500-1750) – pašto sistema, laivybos technologijos, navigacinė technika, tarpregioninių rinkų kūrimasis,

4. Ekspansijos era (1850- 1914 m.)- Pramonės augimas, vergų prekyba, pasaulinės prekybos plėtra, geležinkeliai, tarptautinių bankų sistema, “aukso standartas”, tarpkontinentiniai prekybos mainai, socialinių institucijų ir kultūros tradicijų perkėlimas, kariniai aljansai

  • Ekonomika Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (5428 žodžiai)
  • Ekonomikos konspektai
  • Microsoft Word 33 KB
  • Globalizacija ir ekonomika
    10 - 10 balsai (-ų)
Globalizacija ir ekonomika. (2016 m. Kovo 31 d.). http://www.mokslobaze.lt/globalizacija-ir-ekonomika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 07:54