Globalizacijos poveikis švietimo sistemai Lietuvoje


Sociologijos referatas.

Įvadas. Globalizacija. Globalizacija nėra naujas reiškinys. Neigiamas globalizacijos poveikis. Pasaulio, Europos ir Lietuvos švietimo kaitos tendencijos visuomenės pokyčių kontekste. Globalizacija ir jos įtaka šiuolaikiniam pasauliniam švietimui. Pokyčiai Europoje ir europinės švietimo dimensijos. Pokyčiai ir tendencijos Lietuvos švietime. Išūkių linkmės ir pamokos. Išvados. Literatūra.


Globalizacija – tai sudėtingų procesų, sąveikaujančių su vietos sąlygomis, derinys. Nepaisant ilgos globalizacijos istorijos, ją vis dar gana sunku suprasti. Be to, globalizacija yra labiau žmogiškas ir todėl turintis grįžtamąjį ryšį, o ne „natūralus“ procesas, todėl išankstinis numatymas jame nelabai tikėtinas arba visai neįmanomas . Globalizacijos sukurtojoje įvairovėje informacija ir žinios įgauna vis didesnę reikšmę. Tačiau išties reikšmingos yra tos žinios, kurios padeda sutrumpinti reagavimo laiką ir palengvina trumpalaikius pasirinkimo procesus, o ne tos, kurios naudojamos ateičiai nuspėti. Dabartinis masinio švietimo organizavimas ir technologijos yra grindžiami standartizavimo ir centralizuoto valdymo principais. Tačiau nuolat kintančioje aplinkoje efektyviausiai veikia tos sistemos, kurios tuo pat metu yra ir visiškai atskirtos, ir glaudžiai integruotos. Laimei, jau yra sukurti abstraktūs naujoviško švietimo organizavimo ir technologijų modeliai ir jau atliekami eksperimentai. Tai tinkamas metas pradėti perkurti nacionalines švietimo sistemas.

Šio tikslo uždaviniuose - bus bandoma išsiaiškinti:

Žmonių judėjimas šalies viduje ir tarp skirtingų šalių (darbininkai, pabėgėliai ir turistai).Šie žmonės perneša informaciją, kuri šiandien suprantama kaip duomenys, perduodami mokslinių ataskaitų, naujienų, statistikos, dokumentinių filmų ir vaizdo programų forma, tačiau jie nėra šios informacijos šaltinis.

Informacijos srautus spartina naujų technologijų ir komunikacijos, taip pat gamybos ir prekybos plėtra. Šios technologijos paskatino radikalias permainas, organizuojant darbo vietas ir nustatant gyvenimo standartus, bei turėjo įtakos turto pasiskirstymui. Be to, naujos technologijos paspartino neįtikėtinus pinigų srautus, kurie savo kiekiais viršija daugelio pasaulio šalių metinę gamybą ir kurių negali suvaldyti jokia vyriausybė. Atsiradus naujoms technologijoms, per turizmą, migraciją ir kapitalo judėjimą taip pat vyksta didžiulis tarpkultūrinis vaizdinių ir idėjų, perduodamų per televizijos programas, filmus, muziką, knygas, žurnalus ir, žinoma, pokalbius bei formalias kalbas, judėjimas.

Savo esme išvardintieji judėjimai nėra nauji reiškiniai. Žmonijos istorija – tai judėjimų istorija. Tai už Kaukazo gyvenusių mano protėvių istorija ir istorija žydų, keliavusių į Kanano žemę, ir Baltijos jūrininkų, plaukiojusių po pasaulį ir nešusių bei įgijusių naujos informacijos ir technologinių žinių, radusių medienos, aukso ir smilkalų, o ypač – vaizdų ir idėjų. Žmonėms migruojant ir didėjant jų populiacijai, atsirado naujos socialinių grupių formos, šeimos jungėsi į klanus, klanai – į gentis, gentys – į tautas, o tautos – į nacionalines valstybes ir imperijas. Šias teritoriškai apribotas organizacijas kartais valdė kitos, platesnių užmojų turinčios organizacijos, kurių vienos buvo imperialistinės, kitos – save identifikavusios kaip to paties tikėjimo. Pasaulinė prekyba ir mokslo plėtra prasidėjo ne anksčiau kaip 16-ajame amžiuje, kai europiečių laivai ėmė plukdyti prekes po įvairiausius pasaulio kampelius ir taip skleisti savo turimas žinias ir įsitikinimus. Iki 19-ojo amžiaus pabaigos sukurti išradimai leido gerokai padidinti elektros energijos gamybą, o naujų technologinių sprendimų atsirado tiek daug, kad amerikietis Henry Adams susirūpino, jog žmonės greit taps visai nebereikalingi. Jo biografijoje įrašytas pasakojimas apie 1900 metų kelionę į Paryžiaus parodą ir jo potyriai Generatorių salėje. „[Aš] pasijutau taip, tarsi keturiasdešimties pėdų generatoriai būtų moralinė jėga, stipresnė nei krikščionims kryžius... šis didžiulis ratas tik rankos atstumu ėmė suktis svaiginančiu greičiu ir tiesiog šniokšti. Kažkas ėmė jam melstis. Įgimtas instinktas šios tylios ir begalinės jėgos akivaizdoje iššaukė natūralią žmogaus reakciją.“

  • Sociologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (2694 žodžiai)
  • Kolegija
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 31 KB
  • Globalizacijos poveikis švietimo sistemai Lietuvoje
    10 - 10 balsai (-ų)
Globalizacijos poveikis švietimo sistemai Lietuvoje. (2016 m. Gegužės 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/globalizacijos-poveikis-svietimo-sistemai-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 14:36