Gotika epocha


Gotikos epocha. Vitrazas gotikoje. Karaliu epocha. Gotikiniai vitražai. Gotika vitrazai. Gotika referatas. Gotikos epohos stilius. Gotika skulptūra referatai. Gotika ir romanika filmas. Romanikos vitrazas.

Menų namų darbas. Įvadas. Architektūra. Skulptūra. Lano ir sanliso katedra. Vitražai. Tapyba. Gotika lietuvoje. Literatūra. Viduramžiais gyvavęs iškilus meno stilius vadinosi – gotika. Gotikos tėvynė – Prancūzija. Gotika išaugo iš architektūros romaninio stiliaus X a. viduryje Prancūzijoje.Čia sukurti patys nuostabiausi gotikinio meno kūriniai. Ji gyvavo nuo X - XII iki XV a. Anksčiausiai, dar XV a. gotika išnyko Italijoje. X II-XV a. vyravo daugelyje Europos šalių o kai kuriuose kraštuose ir iki XV I a. Iš Prancūzijos gotika pasklido po kitas Vakarų Europos kultūriniam sluoksniui priklausančias šalis. Taigi, iš Prancūzijos gotika plito po daugybę šalių , tokių kaip Vokietija, Anglija, Vidurio Europa, Italija ir Ispanija. Pirmąsias šio stiliaus apraiškas buvo galima pavadinti techniniu išradimu, bet, gotikos stiliui suklestėjus, jis apėmė toli gražu ne vien techninius dalykus. Gotikiniai kūriniai reiškė feodalinės visuomenės ir katalikų bažnyčios ideologiją. Gotikos menui turėjo įtakos amatų ir prekybos suklestėjimas,miestų augimas. Vėliau susiformavo gildijos-tam tikri cechai, darbo bendrijos. Čia tapytojai priklausydavo stiklių-vitražistų, auksuotojų ir medžio raižytojų cechui, o skulptoriai darbuodavosi kartu su akmenskaldžiais ir architektais. Architektai tarp kitų meistrų užėmė ypatingą vietą, buvo laikomi menininkais, ne amatininkais, ir vadinami „artistais“. Tuo metu kultūrinė vienuolynų misija ėjo į pabaigą, tad meno centrai ėmė formuotis ir už vienuolyno ribų. Sustiprėjo karaliaus dvaro, diduomenės vaidmuo kultūrai. Vyravo architektūra. Buvo statomi radialinio ir stačiakampio plano miestai daugiausia siauromis,vingiuotomis gatvelėmis, su katedra, rotuše, pilimi, cechų,pirklių namais, prekybos halėmis,mūriniais gyvenamaisiais namais; kai kada miestus juosė mūrinės gynybinės sienos. Gotikos klestėjimo laikotarpiu ištobulėjo statybos technika,pradėta vartoti sudėtingas konstrukcijas ir menines formas. Vyraujanti statybinė medžiaga buvo akmuo.Gotikos laikotarpiu padaugėjo mokslo centrų,mokyklos prie vienuolynų išaugo į universitetus. Gotikiniams (bazilikiniams, haliniams) kulto pastatams būdinga vertikalus erdvės skaidymas,skliautai su kontraforsais ir arkbutanais, konstruktyvios smailėjančios arkos, ažūrinės bokštų viršūnės, vitražai, gausios skulptūros, reljefiniai akmens ornamentai eksterjere ir interjere. Gotikinės katedros tampa tarsi vėlyvųjų viduramžių epochos simboliu. Garsiausios šios epochos katedros-dvasingumo, techninio meistriškumo ir augančios Vakarų civi


Viduramžiais gyvavęs iškilus meno stilius vadinosi – gotika. Gotikos tėvynė – prancūzija. Viduryje prancūzijoje. Ji gyvavo nuo x - xii iki xv a. Anksčiausiai, dar xv a. Gotika išnyko italijoje. X ii-xv a. Architektai tarp kitų meistrų užėmė ypatingą vietą, buvo laikomi menininkais, ne amatininkais, ir vadinami artistais . Vyravo architektūra. Garsiausios šios epochos katedros-dvasingumo, techninio meistriškumo ir augančios vakarų civilizacijos galios simbolis. Tapusi pagrindiniu miesto architektū gotikinio meno architektūroje nebuvo nei plikų sienų nei masyvių kolonų. Architektų idealas buvo-akmens ir stiklo statinys, kurio pasaulis dar nėra regėjęs. Tokia buvo gotikinių katedrų idėja, kuri buvo įgyvendinta šiaurės prancūzijoje antrojoje xii a. Pusėje. Pastato vidus atrodo nelydinant iš plonyčių spindulių išpintas. Net langai apskleisti susipynusiomis kiauraraščio linijomis,vadinamuoju ažūru. Čia neliko nieko kas sunku, žemiška, banalu. Strėlinė arka-viena pagrindinių gotikinės architektūros elementų. Galima išskirti tris svarbesnius brandžiosios gotikos pavyzdžius: paryžiaus dievo motinos katedra (1200-1250) čia viešpatauja tikslus piešinys, racionalūs išbalansuoti formų santykiai, tobula pusiausvyra tarp vertikalių ir horizontalių, didingas ritmas. Taip pat reimso katedra-kilniausia iš visų prancūzijos katedrų. Ir amjero katedra-pati didžiausia katedra prancūzijoje (1220-1269). Naujos architektūros svarbiausias elementas-vadinamoji gotinė ogivų kryžmė. Tai įvestos į skliauto briaunas kryžminės arkos, kurios keičia visos konstrukcijos ritmą. Šios nerviūros centralizuoja spaudimą. Skliautų svoris daugiau nebeišdalintas visam mūrui. Jis nukeltas į skliautų kampus, kas duoda statybai naujų galimybių. Tačiau gotinė statyba rėmėsi ne vien kryžminių nerviūrų principu. Kad šis stebuklas įvyktų, prireikė daugybės kitų techninių naujovių. Pavyzdžiui, apvalios romaninio stiliaus arkos jau nebeatitiko gotikos stiliaus meistrų sumanymų. Tai reiškia-jei reikia sujungti dvi kolonas pusapvale arka, tai galima padaryti tik vienu būdu. Skliautas šiuo atveju iškils į tam tikrą aukštį-ne žemiau ir ne aukščiau. Juo aukštesnis būtų skliautas, juo smailesnę tektų daryti arką. Todėl čia geriau tiks ne apvalioji, o iš dviejų segmentų sudaryta arka. Tokia ir yra smailiosios arkos esmė. Didelis jos pranašumas yra tai, kad norėdami galime sumūryti ją apvalesnę arba smailesnę-nelygu koks pastatas. Tačiau būta gotikinių katedrų statyboje ir dar vieno keblumo.

  • Menai Namų darbai
  • 2010 m.
  • 11 puslapių (2587 žodžiai)
  • Universitetas
  • Menų namų darbai
  • Microsoft Word 18 KB
  • Gotika epocha
    8 - 1 balsai (-ų)
Gotika epocha. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/gotika-epocha.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:25