Grafai Tiškevičiai


Istorijos referatas.

Įvadas. Grafų Tiškevičių giminė. Giminės paveldas Lietuvoje. Išlikęs giminės paveldas Baltarusijoje. Tiškevičių giminės paveldas Ukrainoje. Tiškevičių giminės paveldas Lenkijoje. Išvados. Literatūros sąrašas. Naudota literatūra iš interneto.


Grafai Tiškevičiai sena ir garbinga Lietuvos didikų giminė, kuri dažniausiai atpažįstama dvarų kultūros fone. Pasiekusi savo klestėjimo viršūnę XVIII-XIX a. ši giminė valdė keliasdešimt dvarų visoje Lietuvoje ir už jos ribų, kurių daugumą XIX amžiuje perstatė arba jų vietoje pastatė naujus dvaro rūmus.

Šiuo darbu bus siekiama apžvelgti svarbiausias ir žymiausias dvaro sodybas, kurios yra išlikusios iki šių dienų. Pažymėtina kam jos dabar priklauso, ar yra restauruojamos, tvarkomos bei prižiūrimos, taip pat ar yra ir kaip yra pritaikomos turistiniams tikslams. Aprašomi bus ne tik dabartinės Lietuvos teritorijoje esantys rūmai, tačiau ir Baltarusijos, Ukrainos bei Lenkijos šalių Tiškevičių giminės palikimas. Darbe dvarai esantys Lietuvos teritorijoje bus surašomi chronologine tvarka nuo anksčiausiai grafų Tiškevičių įsigytos sodybos, siekiant aiškiau pateikti įsigyjimo seką.

Darbo tikslas pažvelgti ar grafų Tiškevičių nekilnojamas palikimas vertinamas ne tik valstybės, bet ir paveldą saugojančių institucijų, kas tuo rūpinasi ir ar daugelis dvarų nėra paliekami dūlėti likimo valiai.

Pagrindinės sąvokos vartojamos šiame darbe bus grafai Tiškevičiai, dvaro sodyba, Tiškevičių rūmai, dvaro parkas.

Devynioliktojo amžiaus vidurys buvo šlovingiausias pastato gyvavimo laikotarpis. Tuomet pagrindiniame fasade pagal architekto N.Čagino projektą buvo įrengtas ampyro architektūros bruožų turintis portalas su balkonu ir jį laikančiomis atlantų skulptūromis. Rūmuose buvo rengiami koncertai, o Eustachijus Tiškevičius juose laikė dalį savo garsiųjų senienų rinkinių, kuriuose buvo archeologijos, dailės ir kitos vertybės. 1863 m. čia vyko slapti sukilėlių susirinkimai. Po sukilimo rūmai buvo sekvestruoti ir dar kartą rekonstruoti praėjusio amžiaus pabaigoje.

1801 metais Palanga atiteko rusų generolui K.Nesiolovskiui, iš kurio 1824 metais Palangą nusipirko grafas Mykolas Tiškevičius (1761-1839), sumokėjęs už ją 177 171 rublį. Tiškevičių šeimai Palanga priklausė iki 1940 metų. M.Tiškevičius bandė atgaivinti seniau veikusį Palangos uostą, pastatė tiltą į jūrą, kuris atlaikė bangų mūšas daugiau kaip šimtą metų, įsigijo garlaivį „feniksas“ žmonėms ir prekėms vežioti, tačiau netrukus uostą užpustė smėlis. Nuo 1892 metų tiltas į jūrą tarnavo daugiau poilsiautojų pasivaikščiojimams.

Palanga kaip kurortas ėmė kurtis tik XIX a. pr. Grafų Tiškevičių giminė nemažai prisidėjo, kad Palanga taptų kurortiniu miesteliu. Po Mykolo Tiškevičiaus Palangą valdė Kretingoje gyvenęs jo vaikaitis Juozapas Tiškevičius (1835-1891), o vėliau – jo sūnus Feliksas (1863-1933), bene labiausiai ir išgarsinęs Palangą. Paskutiniai iki sovietmečio dvarą valdė Felikso sūnūs Stanislovas ir Alfredas. Pastarasis lankėsi Palangoje Lietuvai vėl atgavus nepriklausomybę.

Tiškevičiai suplanavo vasarvietę, pastatė daugybę vasarnamių, 1908 m. Išgręžė 229m gylio artezinį šulinį, įvedė elektrą. 1909m. Palangoje jau vasarojo apie 4000 žmonių. 1886 m. Palangoje net buvo leidžiamas vasarotojams skirtas humoristinio pobūdžio laikraštis prancūzų kalba „Le Limande“. Laikraštį leido pats Tiškevičius.

Neobaroko stiliaus rūmus- Tiškevičių vasaros rezidenciją 1897-190 m. Pastatė grafas Feliksas Tiškevičius, ją projektavo vokiečių architektas Francas Švechtenas. Rūmai dviaukščiai, su atsikišusiais šoniniais rizalitais, kurių sandūroje kampai suapvalinti, todėl pagrindinis (šiaurinis) rūmų fasadas atrodo įgaubtas. Trumpa vienaaukšte galerija rūmai jungiasi su aštuoniakampe koplyčia. Centrinis įėjimas įrengtas rizalite. Jo akcentas- dvi nedidelės kolonos. Rizalito viršuje, virš įėjimo, - Tiškevičių ir Felikso Tiškevičiaus žmonos Antaninos giminės – Lanckų- herbai. Įdomi antroji rūmų pusė, kurioje įrengtas platus balkonas su baliustrada. Po juo vasaros vakarais ir anksčiau ir dabar rengiami koncertai. Fasadai gausiai puošti plastiniu, daugiausia augalinių motyvų dekoru.

  • Istorija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 24 puslapiai (6622 žodžiai)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 54 KB
  • Grafai Tiškevičiai
    10 - 10 balsai (-ų)
Grafai Tiškevičiai. (2016 m. Gegužės 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/grafai-tiskeviciai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 09:55