Graikijos skolų krizė


Ekonomikos kursinis darbas.

Įvadas. Tikslas. Uždaviniai. Aktualumas. Trumpai apie Graikiją. Politinė sistema. Parlamentas. Graikijos ekonomika iki krizės. Graikijos ekonominiai rodikliai. Graikijos krizės pradžia. Endogeninės Graikijos krizės priežastys. Egzogeninės Graikijos krizės priežastys. Graikijos nuosmukis krizės metu. Graikijos krizės pasekmės Europos įmonėms. Graikijos krizės kaina Lietuvai. Parama Graikijai. Kaip išspręsti Graikijos krizę. Bankrotas. Drachma. Mokesčių didinimas. Išlaidų mažinimas. Turto išpardavimas. Priežastys, kodėl Graikijos krizė turėtų rūpėti visiems. Graikijos pasitraukimas iš euro zonos gali turėti pragaištingų pasekmių. Kad ir koks bus rezultatas, tai turės poveikį ir kitoms šalims. Graikija jau kelia nerimą ir JAV. Jeigu Graikija pasitrauks, ir kiti paseks jos pavyzdžiu. Pasaulio ekonomikai tai nepatiktų. Išvados. Graikijos skolų krizė“. Tomas Kinderis. Edvinas Grimalis. Šaltiniai.


Graikijos krizė turėjo didelę įtaką ne tik Europos Sąjungai, bet ir kitoms įtakingoms pasaulio šalims. Apžvelgsime, kitų šalių pateiktą nuomonę, apie Graikijos skolų krizę.

Didžiausias BVP nuosmukis, siekęs -6,9%, užfiksuotas 2011 m, kai gamybos apimtis nuo 2005 m. sumažėjo net 28,4%, o 111 000 graikų įmonių bankrutavo. To pasekoje, nedarbo lygis nuo 7,5% 2008 m. išaugo net iki 19,9% 2011 m. pabaigoje. Jaunimo nedarbo rezultatai šoktelėjo dar žymiau: nuo 22% iki 48,1%. Deja, šie rodikliai ir toliau auga: oficiali statistika rodo, kad nedarbas 2012 m. vasarą išaugo iki rekordinių 25,1% ir jaunimo – 55%.

Pirmasis finansinio gelbėjimo paketas buvo parengtas 2010 metų gegužės mėnesio pradžioje. TVF, ECB ir Europos komisija (EK) sutiko paskolinti Graikijai 110 milijardų eurų už mažesnes palūkanas (5.5%) lyginant su tuo metu buvusiomis rinkoje (8%). Visą 110 mlrd. eurų sumą sudarė 80 mlrd. eurų, kuriuos suteikė euro zonos šalys, bei 30 mlrd. eurų iš TVF.

22% sumažinti minimalų mėnesinį darbo užmokestį, kuris tuo metu siekė 750 eurų;

Deja, kuo toliau, tuo garsiau kalbama, kad šis ir kiti finansinės ES ir tarptautinių organizacijų pagalbos paketai nepadės Graikijai įveikti krizės, o tik šiek tiek atitolins šalies bankroto ar išstojimo iš euro zonos galimybes. Derėtų pabrėžti, kad Graikijai pavyko šiek tiek padidinti konkurencingumą, nes realūs atlyginimai šalyje sumažėjo per 21%, kas lėmė eksporto augimą ir importo mažėjimą. Dėl šios priežasties Graikijos einamosios sąskaitos deficitas sumažėjo nuo 18% krizės pradžioje, iki 8%. Per tuos keletą taupymo metų, Graikija taip pat sugebėjo sumažinti savo biudžeto deficitą nuo 15.6% krizės pradžioje iki 7.3%. Tačiau visa tai turėjo savo kainą – per visus tuos metus BVP susitraukė milžiniška apimtimi, nedarbas šoktelėjo iki nežmoniško 25% lygio.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos gali turėti pragaištingų pasekmių

Pagrindinė baimė dėl Graikijos pasitraukimo yra ta, kad kiltų domino efektas – jos pavyzdžiu gali pasekti ir kitos valstybės. 

Yra pagrindo manyti, kad taip nenutiktų – Europos Sąjunga ėmėsi žingsnių, kad vienos šalies finansiniai sunkumai nepaveiktų kitų šalių. Pasitraukus Graikijai, Europos ekonomika netgi galėtų atsigauti. 

Tačiau visgi būtų klaida manyti, kad po Graikijos pasitraukimo galintis kilti neaiškumas nepaveiktų kitų valstybių – tokios valstybės kaip Airija ar Portugalija, anksčiau gavusios finansinę pagalbą, galėtų vėl kristi į krizę. 

Be to, Graikijos pasitraukimas pakeistų požiūrį į bendrą valiutą. Europos Sąjungos Komisija anksčiau apibūdino narystę euro zonoje kaip neatšaukiamą, tačiau Graikijos pasitraukimas rodytų, kad tai nebegalioja. 

Pasaulio ekonomikoje Graikija užima nežymią dalį. Buvęs „Goldman Sachs“ ekonomikos vadovas Jimas O'Neilas yra suskaičiavęs, kad Kinija Graikijos dydžio ekonomiką sukuria kas tris mėnesius. 

Tačiau Graikijos vaidmuo pagrindinių pasaulio valiutų rinkoje rodo, kad jos negalima nuvertinti. 

Pasaulio biržos krito ir kilo kartu su gandais apie tai, kokia ateitis laukia Graikijos. 

Graikijos kreditoriai, tokie kaip Europos centrinis bankas ir kitos Europos šalys, išsyk patirtų nuostolių. 

Net jeigu Graikija pasiektų sutartį, jos problemos nebūtų išspręstos per vieną naktį. Lygiai kaip nebūtų atsakyta į kritiką dėl euro ateities. Nežinomybė būtų neišvengiama. 

Mūsų pasirinkta tema yra apie Graikijos ekonominę krizę. Tokį sprendimą priėmėme tikriausiai dėl to, kad ši problema šiadieną yra labai aktuali. Todėl rasta informacija, bus labai naudinga ir aktuali šiomis dienomis.

Graikijos skolų krizė. (2016 m. Gegužės 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/graikijos-skolu-krize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:10