Graikų ir romėnų menas skaidrės


Dailės skaidrės. Graikų ir romėnų menas. ROMĖNŲ MENAS – tai Romos valstybės menas nuo 5 a. Romėnų menas formavosi veikiamas etruskų ir graikų helenistinio meno. Pompėjos forumas. Romėnų menas formavosi. Adriano vila Koliziejus. Roma. Senovės Romos dailės raida skirstoma į du etapus  Romos respublikos laikotarpiu (1 a. Romėnų architektūrai būdingi monumentalūs statiniai rūmai. Šiuolaikinis forumo vaizdas nuo Kapitolijaus kalvos. Roma. Karakalos pirtys (termosRekonstrukcija. Nuo 3 a. Pr. Kr. Pab. Vis didesnę reikšmę įgauna pasaulietiniai statiniai (vilos. Pagrindinė šventyklos forma buvo iš etruskų perimta. Jonėninė Portūno šventykla Romoje. A. Svarbiausias ir lemiamas atradimas – į betonavimą panaši liejamos statybos technika. Pompėja. Prie to prisidėjo ir patobulinta plytinės statybos technika. Pon diu Garo akvedukas. Prancūzija. Nimas. Apie 20 m. Romėnų architektūrai būdingas ašinis ir simetriškas pastato dalių išdėstymas.Panteonas. Roma. Savitų svarių laimėjimų buvo pasiekta portreto srityje jau nuo 1 a. Imperatorius Adrianas. Imperatorius Markas Aurelijus. Imperatorius Augustas. Apie 20 m. Pr. Kr. Svarbiausių laimėjimų romėnai pasiekė architektūros ir urbanistikos srityje. Taikos altorius (Ara Pacis) skirtas pergalingam imperatoriaus Augusto sugrįžimui 13 m. Romos Koliziejus. Adriano vila 118-138 m. Romėnų apvalioji skulptūra. Partenono Atėnė. Graikų skulptoriaus Fidijaus darbo romėnų kopija. Savita raida būdinga. Trajano kolonos reljefas. Romėnų kariai. Reljefas. Tapyba. Nuo 3 a. Pr. Kr. Buvo kuriami didelio formato istorinės tematikos molbertiniai paveikslai. Apie romėnų tapybos pasiekimus mums informacijos suteikia Pompėjos ir Herkulanumo kasinėjimai. Pompėja. Veti namas. Freskų fragmentai. Čia išlikę. Roma. Girliandos. Freska. Pompėja. Misterijų Vila. Freska. Su architektūros klestėjimu sietinas ir aukštas pastatų apstatymui naudojamų taikomosios dailės kūrinių lygis. Romėnų moneta - trajanas. Romėnų taikomosios dailės dirbiniai. Romėnų mozaika. Senovės graikų menas. Stilistiniu požiūriu senovės graikų meną galima skirstyti į keturis didesnius tarpsnius. Senovės graikų menas pradėjo formuotis II t-mečio pr. Senovės graikams menas turėjo visiškai kitokią reikšmę nei šiandien mums. Didžioji graikų meno dalis atkurdavo praeities vaizdinius – tai. Senovės graikų meno ištakos siekia apie 1000 m. Partenono Atėnė.


Šiuolaikinis forumo vaizdas nuo Kapitolijaus kalvos. Roma.

Svarbiausių laimėjimų romėnai pasiekė architektūros ir urbanistikos srityje, taip pat reljefo ir portreto plastikoje.

Taikos altorius (Ara Pacis) skirtas pergalingam imperatoriaus Augusto sugrįžimui 13 m.

Apie romėnų tapybos pasiekimus mums informacijos suteikia Pompėjos ir Herkulanumo kasinėjimai.

 Stilistiniu požiūriu senovės graikų meną galima skirstyti į keturis didesnius tarpsnius: Geometrinis menas (1050–700 m. pr. Kr.) Archainis menas (700–500 m. pr. Kr.) Klasikinis menas (500–300 m. pr. Kr.)  Helenistinis menas (300–100 m. pr. Kr.).

Pagrindinis senovės graikų pastato tipas yra šventykla.

Skulptūroje vyrauja kultinės skulptūros ir dekoracinės frizų skulptūros.

Mironas. Disko metikas Romėnų marmurinė kopija. 450 m. pr. Kr.

„Dievas iš jūros”   Apie 450 m. pr. Kr.

Partenonas. Šiaurinis frizas. Raiteliai Panatenėjų procesijoje. 438-432 m. pr. Kr.

  Graikų vazų tapybaHeraklio ir Hebės vestuvės ant Olimpo kalno.400-330 m. pr. Kr.

  • Dailė Skaidrės
  • 2015 m.
  • 69 puslapiai (1452 žodžiai)
  • Dailės skaidrės
  • MS PowerPoint 1039 KB
  • Graikų ir romėnų menas skaidrės
    10 - 4 balsai (-ų)
Graikų ir romėnų menas skaidrės. (2015 m. Kovo 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/graiku-ir-romenu-menas-skaidres.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 18:48