Graikų menas. Architektūra, skulptūra, tapyba


Graikijos architektura. Graiku architektura. Graiku skulpturos. Graikų skulptūra. Graikų architektūra ir skulptūra. Mesopotamijos menas. Graikijos menas architektura. Graiku menas skaidres. Graikijos menas skaidres. Mesopotamijos skulptūra.

Istorijos referatas. Archfitektūra. Skulptūra. Tapyba. Mykėnų civilizacija baigiasi xii amžiaus gale. Trojos išgriovimas jos mirties pradžia. Apie. Pradeda išm šiaurės dorėnai veržtis, jie kovoja su achjų azijatine peloponese gyvenančia, tauta. Viena achajų dalis pasilieka pusiasalyje, kita pabėga į mažąją aziją. Šie emigrantai gauna jonėnų vardą.


Mykėnų civilizacija baigiasi xii amžiaus gale. Apie 1100m. Pradeda išm šiaurės dorėnai veržtis, jie kovoja su achjų azijatine peloponese gyvenančia, tauta. Šie emigrantai gauna jonėnų vardą.

Pirmieji laikai, dažnai neteisingai vadinami graikų viduramžiais, būtent, x, ix ir viii amžiai yra tamsūs ir blogai žinomi. Nauja tauta plito graikijoje, tsalijoje, peloponeso pietuose, cikladuose, bet ir ji nenutraukia kontakto su azija. Šis kontaktas stiprėja vii amžiuje, kai jonėškoji graikija išsivysto stipriau, negu kontinentas. Bet nuo 500 iki 480 metų pradeda atėnai klestėti, tą pažangą skatina pizistratų tiranija. Po dviejų pirmųjų medų karų attikos graikija įgyja ypatingo autoriteto, o susilpninta achemenidų pavojų azijatinė jonija pasitraukia nuo pirmavimo. Centras persikelia, ir naujas židinys pasirodo peloponese.

480 metais attika persų įveikiama. Ji atsistato periklo gadynėje, kai visa graikijos istorija pasiekia kulminacinį tašką. Bet klestėjimo perijodas neilgai tetrunka. Nuo 430 metų prasideda pirmasis puolimas. Peloponeso karai, trisdešimties valstybė, spartos pirmenybė, ardo tautą. Didžioji graikija taip pat skeldėja - kartaginiečiai išgriauna sicilijos mietus. Visas jėgas iš naujo patraukia rytai.

336 metais makedonijos aleksandras paėmė valdžią. Jis išgriovė tebus, nukariavo mažąją aziją, siriją, persiją, indijos šiaurę ir mirė babilone. Graikija vyksta dabar užsieniuosna, steigdama naujas sostines, attalidų pergamą, seleukidų antiochiją, ptolemėjų aleksandriją, kurios virsta graikų civilizacijos naujaisiais ir paskutiniais centrais.

Graikų kultūros kūrimas, tuo būdu nuolat svyruoja, tarp vakarų ir rytų. Iš pradžios ji susipina su hellenine aigėjaus civilizacija ir tęsia jo kūrybą. Delfų adollono šventovė statoma ant senesnio trobesio griuvėsių. Daugelis klasikinių dievų yra krito ainiais. Daug aigėjaus dievų graikijos baidyklėmis. Šventasis minoso bulius virsta minotauru. Aštunkojis, kuris puošia krito indą ir kuris buvo be abejo taip pat šventasis gyvulys, virsta hydra, su kuria kovoja heraklas, gilgamešo sūnus. Mene pasirodė daug ornamentų, daug gyvulių ir baidyklių, kurių tėvynė buvo chaldėja. Asirija ir hittitų kraštas dargi pleištų rašyba virsta rodoso vazėse gryna dekoracija. Mesopotamija duoda, savo ruožtu, daug mitologinių temų, kurias graikija iškraipo. Degančiame rašte čia yra asirijos saulės dievas. Hittitai teikia amazonių legendą, gal būt, cimeros motyvą ir skulptūrinio lipdymo pamoką.

Aigiptas nėra taip pat pasyvus.

  • Istorija Referatai
  • 2011 m.
  • 4 puslapiai (946 žodžiai)
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 5 KB
  • Graikų menas. Architektūra, skulptūra, tapyba
    8 - 3 balsai (-ų)
Graikų menas. Architektūra, skulptūra, tapyba. (2011 m. Liepos 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/graiku-menas-architektura-skulptura-tapyba.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 22:26