Gravimetrija


Aplinkos skaidrės. Aplinkos chemija. Vilnius. Gravimetrija. Gravimetrinis analizės metodas yra pagrįstas masės matavimu. Yra žinomos 2 metodo atmainos nusodinimo metodas. Nusodinimas. Kiekvienas nustatomas komponentas nusodinamas atitinkamu reagentu – nusodikliu. Dažniausiai naudojami popieriniai. Ieškomo komponento koncentracija apskaičiuojama pagal reakcijos stechiometriją. Idealios nusodinimui naudojamų reagentų savybės specifiškumas. Dalelių dydžiui įtakos turi šie veiksniai nuosėdų tirpumas. Nusodinimo metu gali vykti nepageidaujamas sąsėdos reiškinys. Metodo ypatumai ilgas analizės laikas. Kiti veiksniai irgi turi įtakos tirpumo nuostoliai. Titrimetrija. Titrimetrinėje analizėje matuojamas reagento. Ekvivalentinis ir pabaigos taškas retai sutampa. Titratorius. Pagrindiniai titrimetrijos principai ir taisyklės titrantu turi būti standartas. Žinomos 4 titrimetrinio. Titravimo metodas remiasi medžiagos kiekio nustatymu pagal sunaudoto reagento kiekį. Fotometrija. Fotometrija - optikos dalis, nagrinėjanti energijos pokyčius. Tik labai nedidelė dalis junginių turi spalvą. Pagal Bugerio –. Bugerio – Lamberto – Bero dėsnis teigia. Šiais metodais tiesiogiai matuojami perėję per tiriamosios medžiagos tirpalą šviesos srautai ir optinis tankis. Kiuvetė  su tiriamu tirpalu statoma šviesos pluošto kelyje tarp apsauginių stiklų. Fotoelektrinio kolorimetro optinės grandinės schema. – šviesоs šaltinis 2 – šviesos filtrai. Fotometrinis analizės metodas yra naudojamas kokybiniam ir kiekybiniam medžiagų nustatymui. Šviesos filtrai skleidžia tam tikro bangos ilgio šviesą. Kai nustatymui trukdo kitos medžiagos reikia pašalinti jų neigiamą įtaką. Spektrofotometras Genesys™.


Gravimetrinis analizės metodas yra pagrįstas masės matavimu.  Tiriamos medžiagos dažnai esti nehomogeniškos, todėl atsitiktinai paimtos analizuojamos medžiagos dalies sudėtis dažnai esti kitokia nei visos medžiagos. Paimtos medžiagos dalies sudėtis turi atitikti vidutinę visos analizuojamos medžiagos sudėtį. Todėl analizuojamoji medžiaga arba jos dalis prieš sveriant homogenizuojama (valoma, smulkinama, maišoma ir t.t.). Iš anksto turi būti žinoma arba preliminariai nustatoma, kokiame tirpiklyje tiriamoji medžiaga visiškai ištirpsta. Dažniausiai tirpinama vandenyje, rūgštyse, šarmuose. Kai kurias mineralines medžiagas pavyksta ištirpinti tik prieš tai sulydžius su šarmais, karbonatais, sulfatais. Biologinės kilmės medžiagos suardomos kaitinant ore, kur jos oksiduojasi, o analizei imami likę pelenai. Tiksliomis svarstyklėmis pasverta medžiaga stiklinėje užpilama tirpikliu ir maišoma stikline lazdele. Jei medžiaga tirpsta lėtai, ji pašildoma vandens vonioje arba ant asbestinio tinklelio.

Yra žinomos 2 metodo atmainos: nusodinimo metodas; išgarinimo metodas. Nusodinimo metode analitė yra paverčiama netirpiu produktu, filtruojama, plaunama ir kaitinama, o gauto likučio masė yra nustatoma. Išgarinimo metode analitė yra kaitinama ir analitė arba jos skilimo produktai yra surenkami ir masės nuostoliai yra nustatomi. Analizuojamoji medžiaga atskiriama nuo kitų komponentų (dažniausiai nusodinama netirpaus junginio pavidalu), nuosėdos filtruojamos, plaunamos ir džiovinamos arba kaitinamos iki pastovios masės ir sudėties). Nagrinėjamas komponentas iš tirpalo pervedamas į nuosėdas cheminių reakcijų pagalba, o iš nuosėdų masės apskaičiuojama reikalingo nežinomo komponento koncentracija. Svarbiausia, kad nuosėdas sudarantis junginys būtų mažai tirpus, nekeistų savo struktūros ir lengvai atsiskirtų iš tirpalo.

  • Aplinka Skaidrės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 28 puslapiai (2041 žodis)
  • Aplinkos skaidrės
  • MS PowerPoint 166 KB
  • Gravimetrija
    10 - 8 balsai (-ų)
Gravimetrija. (2015 m. Rugpjūčio 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/gravimetrija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 00:32