Greitis


Garso greitis skaidres. Greitis referatai. Kintamos jegos darbas. Heigenso ir šteinerio principas.

Fizikos referatas. Greitis. Kieto kūno slenkamasis judėjimas. Centrinių jėgų laukas. Energijos tvermės ir virsmų dėsnis. Vidinės ir išorinės jėgos. Lauko stiprumas. Smūgis. Pagreitis. Masių centras ir jo judėjimo dėsnis. Tangentinis ir normalinis pagreitis. Potencialinės jėgos. Sukamasis judėjimas. Kampinis greitis. Kinetinė energija. Judesio kiekio tvermės dėsnis. Kreivumo spindulys. Pilnutinis pagreitis. Niutono dėsniai. Energijos sąvoka. Potecinė energija. Linijinio greičio ryšys su kampiniu greičiu. Inercinės atskaitos sistemos. Judesio kiekis. Kintamos jėgos darbas. Mechaninės energ. Tvermės dėsnis. Jėgos momentas. Inercijos momentas. Heigenso ir šteinerio teorema. Judesio kiekio momentas. Sukamojo judėjimo dinamikos pagr. Dėsnis. Galilėjaus reliatyvumo principas. Galilėjaus transformacijos.


Normalinis pagreitis.Santykio (v/(t ribą, nusakančią greičio krypties kitimo spartą, vadiname normaliniu pagreičiu:

a=lim (v/(t.Pagreičio projekcija normalės ašyje visada yra teigiama ir lygi normalinio pagreičio moduliui.

Materialiojo taško judesio kiekis yra vekto-rius, lygus jo masės m ir greičio v sandau-gai: K=mv. Šio vektoriaus kryptis sutampa su materialiojo taško judėjimo kryptimi.

Kintant materialiojo kūno masei arba grei-čiui, judesio kiekis taip pat kinta.Viso kūno judesio kiekis yra lygus jį sudarančių mate-rialiųjų taškų judesio kiekių geometrinei sumai:

Šį tašką vadiname materialiųjų taškų arba kūnų sistemos masių centru, arba inercijos centru.Masių centro padėtis rodo, kaip pasiskirsčiusi masė kūne ar mechaninėje sistemoje.Jeigu sistema nėra kietasis kūnas, tai jos taškų tarpu-savio padėtis, laikui bėgant, kinta.Dėl to kinta ir masių centro padėtis siste-mos materialiųjų taškų atžvilgiu. a=dv/dt=d*r/dt* - yra masių centro pagreitis; v=dr/dt – masių centro grei-tis.Materialiųjų taškų sistemos masių centras juda taip, kaip judėtų išorinių jėgų atstojamosios veikiamas materia-lusis taškas, kurio masė lygi materia-liųjų taškų sistemos masei. Uždarosios sistemos masių centras yra rimties būsenoje arba jo judėjimas yra tolygus ir tiesiaeigis.Slenkančio kietojo kūno judesio kiekio kitimo greitis yra lygus jį veikiančių išorinių jėgų atstojamajai.

Pagal artiveikos teoriją, gravitacinis vieno kūno poveikis kitam perduoda-mas gravitacijos lauku.Gravitacijos lauko šaltinis yra materialusis kūnas. Masės m materialiojo taško sukurtas gravitacijos laukas pasižymi šiomis savybėmis:1) bet kokiame lauko taške esančius masės materialiuosius taškus laukas veikia atitinkamomis jėgomis, kurių tąsos kertasi viename taške.Šį tašką vadiname jėgų centru.2) gravi-tacijos jėgos modulis atvirkščiai pro-porcingas atstumo iki šio taško kva-dratui.Bet kokį šiomis savybėmis pasi-žyminti jėgų lauką vadiname centrinių jėgų lauku.

F/m1= const = E. Šį gravitacijos lauko taškui būdingą santykį E vadiname gravitacijos lauko stiprumu. Gravitaci-jos lauko stiprumas moduliu ir krypti-mi lygus jėgai, kuria laukas veikia ta-me taške vieneto didumo masės kūną. Jėgų lauką vadiname vienalyčiu, jeigu lauko sti-prumo vektorius E yra vieno-das bet kokiame to lauko taške.Jeigu vektorius E nekinta, tai tokį jėgų lauką vadiname stacionariuoju.Jėgos, kurio-mis stacionarusis laukas veikia mate-rialiąsias daleles ar kūnus, vadinamos stacionariomis.Jėgų laukas, kurio stiprumas bet kokiame erdvės taške kinta bėgant laikui, vadinamas nesta-cionariuoju. E=G m/r* - gravitacijos lauko stiprumo modulis.

W = mv*/2 + C. Dydį W vadiname materialiojo taško kinetine energija. Atstojamosios jėgos darbas lygus mate-rialiojo taško kinetinės energijos poky-čiui: A = W2-W1 =(W. Kinetinės energi-jos formulė: W = mv*/2. Mechaninis darbas A yra energijos kiekio, kurį vienas kūnas perduoda kitam, matas.Judančio kūno kinetinė energija lygi darbui, kurį jis geba atlikti iki visiškai sustodamas.Kai sistemą sudarantys materialieji taškai ju-da skirtingais greičiais, tuomet, apskai-čiuojant kinetinę energiją, susumuojamos atskirų materialiųjų taškų kinetinės ener-gijos.Taigi kiekvienas judantis kūnas, tekantis skystis ar dujos turi kinetinę energiją.Ši energija yra sistemos mecha-ninio judėjimo būsenos funkcija.

  • Fizika Referatai
  • 2011 m.
  • 2 puslapiai (2658 žodžiai)
  • Fizikos referatai
  • Microsoft Word 17 KB
  • Greitis
    10 - 3 balsai (-ų)
Greitis. (2011 m. Rugsėjo 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/greitis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 10:19