Grindinių lentų vežimo maršrutu Hannover (Vokietija) Šiauliai (Lietuva) technologinio proceso sudarymas


Logistikos kursinis darbas.

Kursinis darbas. Grindinių lentų vežimo maršrutu Hannover Vokietija Šiauliai Lietuva technologinio proceso sudarymas. Krovinio charakteristika Krovinio „ Grindinės lentos “ pristatymas. Paketo Nr. Storis mm Plotis mm Ilgis mm Kiekis. Iš viso. Krovinių srautų analizė. Krovinių srautu. Krovinių srautų netolygumas. Srautų netolygumo koeficientas. Transporto junginio parinkimas. Parinkta transporto priemonė. Volvo fh. Maršruto sudarymas. Maršrutas kelių transportu Lietuva Klaipėda → Lenkija → Vokietija Wurzburg. Dienos Nuvažiuotas atstumas km. Praktinis maršruto kelių transportu sudarymas. Klaipėda Lietuva – Hannover Vokietija Klaipėda Lietuva – Jokubavas Lietuva – Malinowka Lenkija – Swiecie Lenkija – FrankfurtOder Vokietija – Hannoveris Vokietija. ( T1 + T2 + T3 + T. T1 ( S Vvid. T2 ( 10 × T. T3 ( val. × sienų skaičiaus. T4 1 × T. ( 20 + 22 22 + 4 + 2 ( 48 22 valandos ( 0 paros. Techninių eksploatacinių rodiklių maršrutuose apskaičiavimas. Duomenys techniniams eksploataciniams rodikliams apskaičiuoti. Planuojamas laikas maršrute. Tm = Tp –( l0 / Vt ). Tms = Tmž Automobilio apyvartos laikas. Ta = ( 2 lvk / Vt ) + tpi. Ta = ( Lm / Vt ) +∑ tpi. Taš = taž Apyvartų per parą skaičius Za = Tm / ta. Zaš = Zaž Faktinis laikas maršrute Tmf = ta · Za – ( lt / Vt ). Tmfš = Tmfž Faktinis laikas paskyroje Tpf = Tmf + ( lo / Vt ). Tpfš = Tpfž. Važiuočių skaičius per parą. Zv = n · Za. Zvš = Zvž Automobilio paros išdirbis tonomis. Qpš = q · γ · Zaš. Qpž = q · ∑ γ · Zaš. Qpš = Qpž Automobilio paros išdirbis tonkilometrais. Ppš = q · γd · lvk · Zaš.


Pasirinktas krovinys grindinės lentos. Grindys iš ąžuolo medienos turi senas tradicijas visoje Europoje. Šis medis pasižymi ypatingu kietumu ir ilgaamžiškumu. Jo mediena plečiasi ir traukiasi minimaliai. Didesniam lentos stabilumui pasiekti yra būtinas kokybiškas medienos džiovinimas, optimalus grindinės lentos drėgnumas - 8±2%.

Drėgme yra matuoja drėgnamačiu, nustatyti krovinio masei, šlapiam ąžuolui yra naudojamas koeficientas 0,99 jie ąžuolas pastovėjas pvz. (sandėlyje) 0,90-0,95. Pvz, 1m3 · 0,99= 990 kg. Kadangi šios lentos yra šiek tiek pastovėjusios (pažiuvusios) tai mes skaičiuosime 20,688 m3 · 0,94 = 19600 kg (apytikslei gaunam krovinio masę). Parenkant transporto priemonės junginį paskaičiuoseme ar numatytas vežti krovinys neviršys leistino įkrovumo.

Į puspriekabę bus pakrauta 18 paketų grindinių lentų. Vieno paketo aukštis 120cm, plotis 115cm. Paketo ilgis priklauso nuo lentos ilgio. Kad pakrauti šį krovinį reikia gerai žinoti puspriekabės vidinius matmenis t.y. ilgis ir plotis.

Kroviniai klasifikuojami pagal tas jų savybes, kurios nusako įvairias jų vežimo ir saugojimo procesų puses, t. y. pagal pakrovimo – iškrovimo būdą, taros rūšį, pavojingumo laipsnį, specifinius bruožus. Grindinės lentos tai vienetinis krovinys charakterizuojamas gabaritų močiais, mase, forma, priimamas vežti ir įteikiamas gavėjui pagal kiekį ,masę ir kubatūrą. Krovinio klasifikacijai pasirinkau A. Baublio klasifikavimo būdą: pagal pakrovimo-iškrovimo būdą yra vienetinis, pagal taros rūšį krovinys vežamas be taros, pagal vienos krovininės vietos masę- padidintos masės, pagal gabaritus leistinas vežti bendrojo naudojimo keliais, pagal siuntos dydį- vidutinių partijų, siekiantis iki 30t. Pagal pavojingumo laipsnį – nepavojingas, pagal transporto priemonių įkrovumo panaudojimą –priskiriamas trečiai grupei (0,51-0,70), kadangi vežama nedžiovintos lentos tai svoris didelis ir neišnaudojamas visas tūris.

Šis krovinys kraunamas dviem aukštais, svorį paskirstom tolygiai, kad nebūtų viršsvorio, antrąjį aukšta pradedam krauti nuo galo, kur prasideda antra puspriekabės ašis.

Vilkikas sveria nuo 7t iki 9t, paskaičiuojame Vmvid. vidutinę vilkiko masę :

Kadangi kaip jau buvom paskaičiavę, krovinio masė yra 19,6t o autotraukinio vidutinė masė yra 13,1 t., tai bendroji masė (tonomis) bus 19,6 + 13,1 = 32,7 t.

Transporto priemonė aprūpinta satelitine įranga ir mobiliu ryšiu, kurių pagalba bet kada galima pateikti informaciją apie automobilio ir krovinio būvimo vietą.

Kabinoje yra: daiktadėžė, miegamojo vieta, biuras, valgomasis.

Vairuotojui yra suteiktos visos sąlygos geram darbui ir poilsiui.

Techninę priežiūrą dažniausiai atlieka specializuoti servizai, pagal sutartį. Vilkikui tepalai keičiami kas 100000 km ridą arba kas 12 mėn., tepalų keitimo dažnumas priklauso nuo vilkiko konstrukcijos- technologinių ypatumų bei naudojamų tepalų markių. Padangų eksplotavimo trukmė priklauso nuo daugelio dalykų: kelio paviršiaus, oro sąlygų, vairavimo stiliaus. Nurodoma nuo 80 iki 100 tūkst. km. ridą.

  • Logistika Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (2656 žodžiai)
  • Kolegija
  • Logistikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1037 KB
  • Grindinių lentų vežimo maršrutu Hannover (Vokietija) Šiauliai (Lietuva) technologinio proceso sudarymas
    10 - 6 balsai (-ų)
Grindinių lentų vežimo maršrutu Hannover (Vokietija) Šiauliai (Lietuva) technologinio proceso sudarymas. (2016 m. Gegužės 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/grindiniu-lentu-vezimo-marsrutu-hannover-vokietija-siauliai-lietuva-technologinio-proceso-sudarymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 05:53