Grūdų cheminė sudėtis


Žemės ūkio skaidrės.

Grūdų cheminė sudėtis. Grūdus sudaro įvairios organinės medžiagos baltymai. Kaip keičiasi grūdų cheminė sudėtis javams bręstant. Grūdų cheminei sudėčiai ir sausųjų medžiagų kaupimuisi turi įtakos įvairūs veiksniai veislė. Grūdai pagal svarbiausias sudėtines medžiagas (krakmolą. Riebalingi grūdai. Jų sudėtyje yra 20–50 % riebalų. Angliavandeniai. Grūduose angliavandeniai sudaro didžiausią sausųjų medžiagų dalį. Iš monosacharidų svarbiausi yra gliukozė ir fruktozė. Kai kuriuose grūduose. Riebalai. Augaliniai riebalai (aliejai) yra skystos konsistencijos. Varpinių ir ankštinių javų grūduose riebalų yra tik. Grūduose yra panašių į riebalus medžiagų – lipoidų fosfatidų. Pigmentai. Grūduose yra dažinių medžiagų – pigmentų. Karotenas ir ksantofilas – geltonieji pigmentai. Pagal pigmentų kiekį kviečiai skirstomi į baltagrūdžius ir raudongrūdžius. Vitaminai. Vitaminų grūduose nedaug. Yra vandenyje tirpių B grupės vitaminų ir tirpių riebaluose vitaminų. Vitaminai daugiausia susikoncentravę grūdo gemale ir aleuroniniame sluoksnyje. Fermentai. Fermentų daugiau yra grūdo išorinėse dalyse ir gemale. Kiekvienas fermentas veikia dažniausiai tik vieną kokią nors medžiagą. Amilazė – fermentas, veikiantis krakmolą. Karbohidrazėmis vadinami fermentai. Proteazės – fermentai, veikiantys baltymus. Tirozinazė katalizuoja baltymų skilimo produkto tirozino oksidaciją. Lipazė katalizuoja riebalų skilimą į gliceriną ir riebalų rūgštis. Mineralinės medžiagos. Didžiausią grūdo mineralinių medžiagų dalį sudaro P (P2O5 – apie 50 %). Vanduo. Vanduo yra grūdo būtina sudedamoji dalis. Grūduose esantis vanduo klasifikuojamas į chemiškai sujungtą. Fiziškai ir chemiškai sujungtas vanduo – tai vanduo. Mechaniškai surištas vanduo vadinamas laisvu. Duoniniuose grūduose sujungto vandens yra 14–15 %. Visų kultūrų grūdai pagal drėgnį skirstomi į 4 kategorijas sausus. Drėgnio kategorija nusako grūdų fiziologinį aktyvumą sausi grūdai lėtai kvėpuoja.


Grūdus sudaro įvairios organinės medžiagos baltymai, angliavandeniai, riebalai, vitaminai, pigmentai, fermentai ir kitos, neorganinės: vanduo, mineralinės medžiagos.

Kaip keičiasi grūdų cheminė sudėtis javams bręstant? Pieninės brandos grūduose daug vandens, mažai sausųjų medžiagų didesnioji dalis yra tirpios sausosios medžiagos. Grūdai bręsta vandens mažėja, sausųjų medžiagų daugėjakaupiasi vandenyje netirpūs didelės molekulinės masės junginiai – baltymai, krakmolas, riebalai. Vaškinės brandos grūduose sausosios medžiagos nustoja kauptis, vyksta tik sausųjų medžiagų persigrupavimas – sintezė.

Grūdai pagal svarbiausias sudėtines medžiagas (krakmolą, baltymus, riebalus) skirstomi į 3 grupes. Krakmolingi grūdai. Jų sudėtyje yra 55–78 % (sausosios masės) krakmolo, apie 13 % baltymų ir 2–5 % riebalų. Varpiniai javai: kviečiai, rugiai, miežiai, avižos ir kt., taip pat grikiai. 2. Baltymingi grūdai. Jų sudėtyje yra 25–35 % baltymų, 20–55 % krakmolo ir 1–2 % riebalų. Pupiniai javai: žirniai, pupos, pupelės, lęšiai, vikiai ir kt.

Riebalingi grūdai. Jų sudėtyje yra 20–50 % riebalų, 20–25 % angliavandenių ir 20–35 % baltymų. Aliejiniai augalai: saulėgrąžos, sojos, linai, rapsai ir kt. Praktikoje grūdus priimta skirstyti į maistinius (kruopoms, miltams), techninius pašarinius.

Grūduose angliavandeniai sudaro didžiausią sausųjų medžiagų dalį. Vyrauja polisacharidas krakmolas, susitelkęs grūdo endosperme. Sudaro iki 85 % duoninių grūdų endospermo masės. Tirpiųjų angliavandenių – sacharidų – yra nedaug: jie susikaupę daugiausia gemale. Vyrauja disacharidas sacharozė, kurios grūduose būna 1–4 %.

  • Žemės ūkis Skaidrės
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Rokas
  • 31 puslapis (1482 žodžiai)
  • Kolegija
  • Žemės ūkio skaidrės
  • MS PowerPoint 352 KB
  • Grūdų cheminė sudėtis
    10 - 2 balsai (-ų)
Grūdų cheminė sudėtis . (2017 m. Gegužės 23 d.). http://www.mokslobaze.lt/grudu-chemine-sudetis.html Peržiūrėta 2017 m. Spalio 23 d. 23:42