Gruntai 2


Gręžininiai pamatai. Poliniai pamatai matmenys. Polio nuosedzio skaiciavimas. Poliaus laikomosios galios skaiciavimo pavyzdys. Pamato gylis. Pamato matmenu parinkimas. Grunto nuosėdžio skaičiavimas. "poliniai pamatai referatas". Pagrindo stiprumo ir nuosedzio skaiciavimas. Poliniu pamatu laikomoji galia.

Statybos referatas. Turinys. Projektavimo duomenų vertinimas. Inžinerinių geologinių sąlygų vertinimas. Fizinė geografinė statybos vietos charakteristika. Grunte atlikti tyrinėjimai. Geologinė-litologinė sąranga. Fizinės mechaninės gruntų savybės. Hidrogeologinės savybės. Gręžinių stulpeliai ir pjūviai. Išvados. Duomenų apie pastatą vertinimas. Pastato konstrukcijos. Požeminės komunikacijos. Gamybiniai procesai. Apkrovų vertinimas. Pamatų tipų analizė. Seklieji pamatai. Pamato gylio parinkimas. Sekliojo pamato konstravimas. Pagrindo skaičiavimas pagal deformacijų ribinius būvius. Pado matmenų parinkimas. Poliniai pamatai. Polių gylio parinkimas. Polinių pamatų konstravimas. Polinių pamatų pagrindo skaičiavimas pagal laikomosios galios ribinį būvį. Polio pagrindo laikomopsios galios skaičiavimas. Polio apkrovos tikrinimas. Polinių pamatų pagrindo skaičiavimas pagal deformacijų ribinius būvius. Sąlyginio pamato matmenys. Grunto įtempimų tikrinimas. Pamato nuosėdžio skaičiavimas. Gręžininiai pamatai. Pamato gylio parinkimas. Vertikalia ašine jėga apkrauto gręžininio pamato pagrindo skaičiavimas. Pamato ploto skaičiavimas. Pagrindo stiprumo skaičiavimas. Pamato nuosėdžių skaičiavimas. Sąlygų tikrinimas. Vertikalia, horizontalia jėga ir momentu veikiamo pamato pagrindo skaičiavimas. Pamatų variantų ekonominis palyginimas. Literatūra.


Pastaba: Skaičiuojant R0, K = 1,1. ** – duomenys duoti pagal statinio zondavimo rezultatus. * – duomenys duoti pagal radioaktyvųjį karotažą.

6. Naudojant pamatams polius 30x30 skersmens apytikrė poliaus laikomoji galia 9,0 m gylyje sudarys apie 600 kN.

Ypatingai aukštų arba ypatingai žemų temperatūrų technologiniuose procesuose nėra. Taip pat nėra gamybinių procesų, kurie mažintų pagrindo laikomąją galią.

Išvada: iš qc grafiko matome, kad tiktų gręžiminiai pamatai, nes nuo 3,1m leidžiantis gilyn kūginis stiprumas smarkiai didėja, ir 4m gylyje pasiekia net 25,3 MPa, o grunto stiprumas šoniniame paviršiuje 11 kN. Taip pat patogu kad gruntuose neaptiktas požeminis vanduo, ir pamatų įrengimas būtų palyginus nesudėtingas.

Išvada. Šiuo atveju pagrindo gruntas pakankamai stiprus ir jo tankinti nėra prasmės.

kh – temperatūrinis koeficientas iš [1] 3.9 lent.; dfn – norminis sezoninio įšalo gylis; d0 – įšalo gylis; Σ|tm| - žiemos mėnesių vidutinių neigiamų temperatūrų absoliutinių reikšmių suma.

γc1 – pagrindo darbo sąlygų koeficientas [1] 4.1 lent.; γc2 – pastato darbo sąlygų koeficientas pastatams, kurių konstrukcija nestandi γc2=1.0 [1]; K – koeficientas, priklausantis nuo grunto nustatymo būdo (kai jie nustatyti pagal gruntų tyrimų duomenis, K=1); Mq, Mγ, Mc – bemačiai pagrindo stiprio koeficientai [1] 8.4 lent.; γII ir γII’ – grunto žemiau ir aukščiau pamato pado vienetinio svorio svertinė vidutinė skaičiuojamoji reikšmė; b – pamato pado plotis; d – pamato gylis nuo suplaniruoto žemės paviršiaus; cII – grunto sankabumas.

Laisvai priimama, kad b = 1,8m.

Kadangi polis įgilinamas smėlio grunte, tai įgilinimo storis turi būti ne mažiau kaip 1m. Tuomet gerai panaudojama ir grunto ir polio medžiagos stiprumas.

Polių gylis parenkamas atsižvelgiant į grunto kūginį stiprumą, siekiant, kad jis būtų daug didesnis nei aukščiau slūgsančio grunto.

Parenkant polio gylį, po polio padu turi būti pakankamas storis stipraus grunto sluoksnio. Iš grręžinio stulpelio ir pjūvio galima pastebėti, kad jis pakankamas.

(1, (2 – koeficientai, priklausantys nuo grunto savybių, jų reikšmės nurodytos polinių pamatų projektavimo normose 2.02.03-85.

uz – zondo vamzdžio skerspjūvio perimetras.

N - pamato viršaus lygyje veikianti didžiausia ašinė jėga nuo pastato apkrovų, kai apkrovų patikimumo koeficientas l, nepaisant pamato svorio,

Skaičiuojamasis pagrindo stiprumas Rsn lygus slėgiui po pamato padu, sukeliančiam n % pamato skersmens didumo nuosėdžius.

Skaičiuojamasis pagrindo stiprumas R randamas iš koreliacinės priklausomybės grafikų Rf(q) pagal grunto kūginį stipruma qc = 13MPa .

Suprojektuotas pamatas tik veikiant vertikaliai ašinei jėgai, o realiai pamatą veikia vertikali ir horizontali jėga bei momentas, tai skaičiuojama pagal deformacijų ribinį būvį.

Kadangi sąlyga tenkinama, tai pamatas nepasvyra, ir gręžininio pamato posvyrį ir viršaus horizontalų poslinkį skaičiuoti ir lyginti su ribinėmis reikšmėmis nereikia.

  • Statyba Referatai
  • 2010 m.
  • 24 puslapiai (3439 žodžiai)
  • Statybos referatai
  • Microsoft Word 220 KB
  • Gruntai 2
    10 - 1 balsai (-ų)
Gruntai 2. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/gruntai-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 20:41