Gruntinio vandens apsauga

Darbo tema
Vanduo ir jo apsauga. Apsauga nuo gruntinio vandens. Vandens apsauga pasaulyje. Gruntinio vandens apsauga isvados. Gruntinio ir pozeminio vandens apsauga. Gruntiniu vandenu apsauga.

Aprašymas
Įvadas. Požeminiai vandenys. Požeminio vandens taršos šaltiniai. Požeminio vandens apsauga. Išvados. Literatūra. Žmonių gyvenimas ir išgyvenimas priklauso nuo vandens. Daugėjantn pasaulio gyventojų, švaraus vandens poreikis didėja. Daugelyje pasaulio vietų žmonėms trūksta gėlo geriamojo vandens, būtino išgyventi; jų klestėjimui reikia daugiau saugaus ir nebrangaus vandens. Užtikrinti saugaus vandens tiekimą gerti, pramonei ir žemës ūkiui būtų neįmanoma be požeminio vandens, didžiausio ir patikimiausio šaltinio. Daugelyje pasaulio vietų didelę geriamojo vandens dalį sudaro požeminis vanduo. Užterštas vanduo gali pernešti ligas ir nuodingus chemikalus. Toks vanduo gali susargdinti ar net nužudyti žmones. Dažniausiai požeminis vanduo yra švaresnis už paviršinį. Požeminį vandenį nuo paviršinės taršos saugo jį dengiantys dirvožemiai ir įvairios nuogulos. Dėl šios priežasties daugelyje pasaulio vietų gerti naudojamas požeminis vanduo. Tačiau didėjantis pasaulio gyventojų skaičius, besikeičianti žemėnauda ir greita industrializacija (ar deindustrializacija) kelia pavojų požeminio vandens kokybei.

Ištrauka
Žmonių gyvenimas ir išgyvenimas priklauso nuo vandens. Užtikrinti saugaus vandens tiekimą gerti, pramonei ir ˛emės ūkiui būtų neįmanoma be požeminio vandens, didžiausio ir patikimiausio šaltinio.
Užterštas vanduo gali pernešti ligas ir nuodingus chemikalus. Tačiau didėjantis pasaulio gyventojų skaičius, besikeičianti žemėnauda požeminiai vandenys yra sudėtinė hidrosferos dalis. Požeminis vanduo, slūgstantis virš pirmo žemės paviršiaus vandeniui nepralaidaus sluoksnio, vadinamas gruntiniu. Jis turi laisvą paviršių, o jo slėgis lygus atmosferos slėgiui. Tarp gruntinio vandens ir žemės paviršiaus yra vandens neprisotinta zona, kuri vadinama aeracijos zona.
Gruntinio požeminio vandens sluoksnius maitina atmosferos krituliai. Iškritę jie patenka ant žemės paviršiaus, dalis jų nuteka paviršiumi, dalis įsigeria į dirvožemį. Taip susidaro dirvožemio vandenys. Iš dirvožemio gravitacinis vanduo sunkiasi gylyn ir pasiekia gruntinius vandenis.
Gruntinio vandens cheminė sudėtis, kartu ir jo kokybė labiausiai priklauso nuo nuogulų, kuriose jis yra susikaupęs, litologijos ir antropogeninės apkrovos.
Smėlingų, molingų, natūraliai organine med˛iaga praturtintų ir gipsingų nuogulų po˛eminis vanduo skiriasi savo hidrochemine sudėtimi. Smėlingose nuogulose da˛niausiai formuojasi nedidelės mineralizacijos – 0,3–0,4 mg/l, ca-mg-hco3 turintis vanduo.

Kategorija Geodezija Geodezijos referatai

Tipas Referatai

Įkeltas 2011 m.

Reitingas