Gyvenimo tikslas ir prasmė Filosofinis požiūris


Filosofijos kursinis darbas.

Įvadas. Gyvenimas amžinai ir laimingai? Filosofai apie gyvenimo tikslą ir prasmę. Aristotelis. Imanuelis Kantas. Žanas Žakas Ruso. Benediktas Spinoza. Siorenas Kirkegoras. Išvados. Literatūra.


384 m. pr. Kr. Aristotelis gimė Stageiroje, istorinėje Makedonijoje (dabartinė Graikijos Makedonijos provincija Aristotelis - senovės graikų filosofas, tyrinėtojas, Aleksandro Makedoniečio mokytojas. Kartu su Sokratu ir Platonu yra laikomas įtakingiausiu mąstytoju Vakarų filosofijos istorijoje. Įkūrė Likėjų (Licėjų arba peripatetinę mokyklą).

Idealybė ir materialybė yra tos dvi didžiosios galios, tie priedai, iš kurių sąveikos gimsta viskas – pasaulis, gamta, žmonės. Gimsta kaip tų pradų sąveika ir egzistuoja kaip jų sąveika. Dėl to pasaulis I. Kanto filosofijoje yra dvilypis, galima jį matyti ir iš išorės, ir iš vidaus, galima suprasti ir kaip buvimą sau (noumenas) ir kaip reiškimąsis kitam (fenomenas)

Logikos pasaulį kuriame, bandydami kuo pilniau ir tiksliau įsisavinti juslių pateikiamą pažįstamų daiktų turinį. Daikto būklė atpažįstama dėka juslinės įžvalgos, turinčios tą pačią kaip ir matematiką prigimtį. Dėl to jusliniai duomenys apie daiktus specialiai apdorojami vadinamosiomis intelekto, arba supratimo, formomis. Šios pažintinės veiklos galimybę teikia intelektualinė sintezė, o priemonė, kuria ji naudojasi , yra logika. Logika – tai teisingo sprendimų darymo mokslas. Kadangi logika disponuoja pažinimo jau turimais išorinio pasaulio duomenimis ir yra vidinė žmogaus dvasios ir proto veikla, į teisingas išvadas ji gali pretenduoti tik tiek, kiek loginės operacijos bus taisyklingos, t.y. tikros ne išorybės, o žmogaus vidiniu požiūriu. Todėl ir apibendrinamoji, ir tiriamoji proto veikla yra vertinga: žinant taisyklingo mąstymo taisykles ir dėsnius, bet kurį proto faktą galima nuosekliai atvesti iki juslių fakto ir šitaip patikrinti tikras proto faktas ar ne.

Iš tiesų žinome, kad kuo daugiau civilizuotas protas siekia malonumų ir laimės, tuo labiau atitolina žmogų nuo tikrojo pasitenkinimo; dėl to daugeliui net ir patyrusių žmonių kyla neapykanta protui. Jie apytikriai apskaičiavę visą gautą naudą, pagaliau įsitikina, kad užsikrovė sau daugiau sunkumų, nei kad laimėjo siekdami laimės. Todėl tikrojo proto paskirtis turėtų būti – sukurti valią; ne tiek kaip priemonę kuriam nors tikslui, o gerą valią pačią savaime.

Tobulindamas išorinio pasaulio stebėjimo, analizės ir apibendrinimo metodus žmogus gamtą gali pažinti vis tiksliau tačiau ir tai nepatenkina žmogaus dvasios, nes žmogus nori žinoti, ar daiktų pasaulis negali būti paklusnus vienam būties principui. Verždamasis į tokį žinojimą, žmogus visą gyvenimo apraiškų įvairovę stengiasi suvesti į vieną sąlygotumą, gimdydamas tris idėjas. Viso savo dvasinio vidaus, išreiškiamą sielos sąvoka, visą savo išorybę liečiančią patirtį – pasaulio sąvoką ir pagaliau viso savo buvimo apskritai galimumą – Dievo sąvoką.Taip mes išeiname už savo realumo galinčių paliudyti daiktų pasaulio ir įeiname į transcendencijos erdvę, grynojo proto sritį. Nors nei sielos, nei pasaulio, nei Dievo sąvokų mes negalime pritaikyti jokiems patirtiems daiktams. Mes, tarsi patys būtume tų idėjų pasaulyje, regime jas kaip daiktus ir norime juos pažinti.

Įvertinęs visas žmogaus prigimties galias – jusles, valią ir protą – bei jų kuriamus produktus žinojimo tikrumo požiūriu, I. Kantas atskyrė žinojimą nuo tikėjimo tikrai naujoviškai, demokratiškai ir perspektyviai.

  • Filosofija Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (3160 žodžių)
  • Universitetas
  • Filosofijos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 25 KB
  • Gyvenimo tikslas ir prasmė Filosofinis požiūris
    10 - 6 balsai (-ų)
Gyvenimo tikslas ir prasmė Filosofinis požiūris. (2016 m. Kovo 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/gyvenimo-tikslas-ir-prasme-filosofinis-poziuris.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 12:01