Gyventojų emigracijos statistika


Statistikos analizė. Įvadas. Gyventojų emigracijos teorinės įžvalgos. Emigracijos traktuotė mokslinėje literatūroje. Emigracijos rodikliai ir jų skaičiavimo metodika. Statistiniai duomenų apie užimtumą šaltiniai. Emigracijos tyrimo metodika. Emigracijos tendencijos Lietuvoje 2006-2011 metais. Emigracijos priežastys. Emigracijos detali anlaizė. Emigracijos analizė pagal amžių. Emigracijos analizė pagal lytį. Emigracijos vidutinių rodiklių analizė. Emigracijos pasekmių ekonomikai analizė. Išvados. Literatūra.


Emigracija – išvykimas į kitą valstybę, ketinant apsigyventi naujoje gyvenamojoje vietoje nuolat arba ne trumpiau kaip 12 mėn. Lietuvoje žinomos jau nuo XIX a. antros pusės. Ją lėmė tiek politinės, tiek ir socialinės – ekonominės priežastys. Migravimas ypač silpnina ir taip sunkiai besiformuojantį vidurinįjį visuomenės sluoksnį, be kurio negalima tikėtis stabilios ir pažangios demokratinės valstybės susiformavimo. Statistikos departamentas pateikia statistinę informacija apie gyventoju emigracija pagal įvairius požymius (lytį, amžių ir kt.). Pagal pateiktus tyrimų duomenis galime spręsti kokį poveikį emigracija sukelia Lietuvos ekonomikai. Lietuvoje trūksta kvalifikuotų ir mažai kvalifikuotų darbuotojų, mažėja darbingo amžiaus žmonių, mokančių mokesčius ir išlaikančius socialinės paramos sistemą, prarandama labai didelė dalis šalies darbo jėgos ir tai skatina nesubalansuotą darbo užmokesčio svyravimąTyrimo objektas – emigracijos procesas

Darbo tikslas – išanalizavus gyventojų emigracija, nustatyti poveikį Lietuvos ekonomikai.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti gyventojų emigracija

Nustatyti gyventojų emigracijos poveikį Lietuvos ekonomikai

Tiriamasis laikotarpis – 2006 -- 2010 metai.

Darbo metodai – Mokslinės literatūros analizė.

Duomenų sisteminimas ir grafinis vaizdavimas;

Matematiniai – statistiniai metodai.

Literatūroje galima rasti ir teigiamas emigracijos pasekmes, pavyzdžiui, vidutinio darbo užmokesčio prieaugio spartėjimas, nedarbo lygio mažėjimas, grįžtančių lietuvių žmogiškojo kapitalo augimas [2]. Santykinai didesnis jaunų asmenų polinkis emigruoti yra užfiksuotas ir kituose lietuvių emigracijos tyrimuose. Intensyviai emigruojant jauniem žmoniem blogėja ne tik Lietuvos demografinė padetis( mažėja gimstamumas, didėja vyresnių gyventojų dalis), bet ir susidaro darbo jėgos trūkumas, stabdantis šalies ekonominį augimą. Šalies ekonominiam konkurencingumui nepalankus aukštos kvalifikacijos darbuotojų išvykimas. Lietuvos statistikos dapartamento atliktame tyrime, analizuojančiame Lietuvos gyventojų struktūrą ir demografinę raidą, žemesnio išsilavinimo gyventojų mobilumo rodikliai yra gerokai mažesni, nei turinčių aukštesnį ar aukštąjį išsilavinimą. Aukštąjį išsilavinimą įsigijusių asmenų emigracija vadinama „protų nutekėjimu“. Kvalifikuotų darbuotojų išvykimas iš šalies padaro didelę žalą, šalis negrįžtamai praranda į jų išsilavinimą įdėtas lėšas, bet ir galimybę užtikrinti intensyvią socialinę, ekonomiinę plėtrą ateityje. [4]

Iš pateikto 2 paveikslėlio matome, kad didžiausia dalis 2008 metais emigravo dėl darbo ir sudarė net 70%, mažiausiai tik 8% sudarė priežastys dėl šeimyninių aplinkybių. Taigi galime teigti, kad dažniausia emigraciją skatina ekonominiai veiksniai, todėl didžiausi emigracijos srautai buvo ir tebėra ekonomiškai išsivysčiusios valstybės. 3 paveikslėlio duomenimis matome, kaip skiriasi minimalioji mėnesinė alga eurais Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Lietuvoje. Lietuvoje minimalus darbo užmokestis 2010 metais siekė tik 231,7 eur, didžiausia minimalioji mėnesinė alga tais metais buvo Liuksemburge ir siekė net 1682,76 eur.

Apibendrinant galima pastebėti, kad pateikta emigracijos situacijos analizė parodė, kad emigracija yra dinamiškas ir vis didesnį mastą įgaunantis procesas sąlygojantys demografinius, socialinius pokyčius šalyje. Tai rodo, kad nepaisant besikeičiančios ekonominės situacijos tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, išlieka veiksniai, verčiantys žmones emigruoti.

Galima teigti, kad viso nagrinėjamo laikotarpio vyrų ir moterų emigracijos tendencijos panašios, t.y daugiausia vyrų ir moterų emigravusių iš Lietuvos amžius yra 20-39m., vyrų 22366 asm. arba 674,69 proc., moterų 23982 asm. arba 630,27 proc. Nieko keisto, kad šios amžiaus grupės asmenys emigruoja iš Lietuvos. Pagrindinės priežastys, kurios jaunus žmones vilioja į užsienį yra siūlomos didesnės darbo perspektyvos, pragyvenimo sąlygos ir mokamas didesnis atlyginimas nei Lietuvoje. Taip pat jauniems žmonėms, mokantiems užsienio kalbą yra lengviau adaptuotis svečioje šalyje. Mažiausiai emigravusių vyrų ir moterų amžius yra 60m. ir vyresni, t.y vyrų 173 asm. arba 108,80 proc., ir moterų 114 asm. arba 35,29 proc. Šios amžiaus grupės žmonės nelinkę emigruoti, nes dauguma yra pensininkai, kuriems darbas jau yra neaktualus. Taipogi jie mažai emigruoja nes rodoma ištikimybė ir pagarba savo šaliai. Likusių emigrantų skaičius pagal amžių sumažėjo nuo 5-7 tūkst. asm.

  • Statistika Analizės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (3557 žodžiai)
  • Universitetas
  • Statistikos analizės
  • Microsoft Word 142 KB
  • Gyventojų emigracijos statistika
    10 - 3 balsai (-ų)
Gyventojų emigracijos statistika. (2015 m. Gegužės 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/gyventoju-emigracijos-statistika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:24