Gyventojų imigracija Lietuvoje


Statistikos savarankiškas darbas. Įvadas. Imigracijos teorinė samprata. Gyventojų imigracijos reiškinio analizė 2009-2013 m. Imigracijos analizė pagal valstybes. Imigracijos analizė pagal Lietuvos apskritis. Imigracijos vidutinių rodiklių analizė. Išvados. Literatūra.


Imigracija - tai gyventojų atvykimas nuolat arba laikinai gyventi iš kitos valstybės. Gyventojai imigruoja į kitas valstybes dėl daugybės priežasčių: dėl geresnių ekonominių ir socialinių sąlygų, dėl šeimos susidarymo, darbo, mokymosi. Imigracija taip pat yra aktuali visuomenės gyvenimo problema ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse. Visuomenė įžvelgia grėsmę nacionaliniam savitumui, o kiti pritaria jai kaip kultūrinės įvairovės šaltinui. Ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse reikia imigrantų norint įveikti darbo jėgos trūkumą.

Imigracija yra analizuojama pagal užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus – šeimų susijungimą, darbą, mokymąsi, laisvo asmenų judėjimo principo įgyvendinimą Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams. Šeimos susijungimo atvėju leidžiama apsigyventi Lietuvoje, jei užsienietis atvyksta gyventi pas vaikus, tėvus, kurie yra Lietuvos piliečiai, arba sutuoktinį, kuris yra Lietuvos pilietis arba turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. Užsienietis, ketinantis dirbti Lietuvoje, privalo turėti Lietuvos darbo biržos leidimą dirbti. Tokie leidimai yra išduodami atsižvelgiant į Lietuvos darbo rinkos poreikius. Užsieniečai, kurie nori užsiimti ūkine-komercine ar kitokia teisėta veikla Lietuvoje, prašydami leidimo laikinai gyventi Lietuvoje privalo pateikti veiklą pagrindžiančius dokumentus. Jei užsieniečio atvykimo gyventi į Lietuvą tikslas – mokymąsis mokymo įstaigoje, reikalaujama patvirtinimo, kad užsienietis priimtas į Lietuvos mokymo įstaiga arba sėkmingai joje užbaigęs mokslo metus.

Imigrantais įprasta vadinami žmones, kurie atvykstanta iš kitos šalies ir kurie ketina apsigyventi Lietuvoje nuolat ar ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui.

Vertinant kasmetinius gyventojų imigracijos pokyčius, matome, kad imigrantų skaičius kito netolygiai. 2010 m. imigrantų skaičius sumažėjo beveik visose šalyse, išskyrus Norvegijoje joje stebimas atvirkštinis procesas 2010 m. imigrantų skaičius didėja. 2011 m. galima pastebėti imigrantų skaičiaus padidėjimus beveik iš visų valstybių. Kaip ir 2010 m. taip pat ir 2011 m. matomas didelis imigrantų skaičius atvykusių iš Norvegijos 925 gyv., arba 376 proc. Taip pat 2011 m. lyginant su 2010 m. matomas didelis pokytis iš Jungtinių Karalystės atvykusių skaičius t.y. apie 4946 gyv., arba apie 344 proc. ir Airijos apie 1230 gyv., arba apie 203 proc., ir Ispanijos apie 493 gyv., arba apie 200 proc. bei iš kitų valstybių 1931 gyv., arba 183 proc. Taip pat galima pastebėti, kad iki 2013 m., imigrantų skaičius didėjo beveik visose šalyse, o 2013 m., imigrantų skaičius sumažėjo visose šalyse. Daugiausia imigrantų sumažėjo iš Ispanijos 88 gyv., arba apie 10 proc. ir Jungtinių Valstybių 38 gyv., arba 7 proc., ir Airijos 67 gyv., arba 3 proc. Kitose valstybėse pastebimas ne toks žymus sumažėjimas. Tokiam pokyčiui galėjo turėti įtakos po krizės atsigavusis valstybėse ekonomika ir žmonės taip daug nebeimigravo į kitas valstybes, kaip prieš krizę.

Gyventojų imigracija Lietuvoje. (2015 m. Lapkričio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/gyventoju-imigracija-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 23:26