Gyventojų kaimo užimtumas Lietuvoje


Ekonomikos referatas. Įvadas. Gyventojų užimtumas ir jos elementų ypatimai teoriniu aspektu. Gyventoų užimtumo samprata. Gyventojų užimtumo problemos kaimo vietovėse. Lietuvos kaimo gyventojų užimtumo pokyčių analizė. Tyrimo metodika. Kaimo gyventojų užimtumo dinamika. Išvados. Informacijos šaltinių sąrašas.


Problematika – nedarbas kaimo teritorijose. Tai toks reiškinys, kai darbingi ir norintys dirbti žmonės neranda atlyginamo darbo. Nedarbas Lietuvos kaime – svarbiausia skurdo priežastis.

Darbe nagrinėjama kaimo gyventojų užimtumo situacija, pateikiami rodikliai pagal amžių, išsilavinimą, parodomas nedarbo lygis, atskleidžiamos nedarbo priežastys. Taip pat numatomos užimtumo didinimo ir nedarbo mažinimo galimybės Lietuvos kaime integracijos į ES sąlygomis.

Darbo objektas - užimtumas.

Darbo tikslas – išsiaiškinti Lietuvos kaimo gyventojų užimtumą.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti užimtumo sampratą ir pagrindinius rodiklius;

Išanalizuoti gyventojų užimtumą 2007 – 2011m.;

Apibendrinus, kaimo poveikiui užimtumui vertinti bus naudojami šie rodikliai:

Darbo vietų skaičius kaime.

Jau praėjusiame šimtmetyje tapo aišku, kad ne fizinis kapitalas ar gamtos ištekliai, o žmonės tampa esminiu plėtros ištekliu. Pilnesnis žmogiškųjų išteklių panaudojimas sudaro sąlygas ilgalaikei ūkio plėtrai ir gyvenimo kokybės gerėjimui. Todėl svarbiausias bet kurios valstybės socialinės ir ekonominės politikos tikslas, kuris gali būti sėkmingai sprendžiamas mažinant nedarbą, kuriant naujas darbo vietas – siekti ir pagal galimybes užtikrinti didelį, racionalų ir efektyvų gyventojų užimtumą. Didėjantis užimtumas sudaro spartaus ekonomikos augimo prielaidas, o didėjančios gyventojų pajamos garantuoja šalies stabilumą ir gyventojų gerovę.

Tačiau išsivysčiusių šalių patirties analizė rodo, kad svarbiausi ekonominiai veiksniai, sąlygojantys gyventojų užimtumo lygį. Minėti veiksniai vienas su kitu susiję ir veikdami kompleksiškai duoda geriausią galutinį rezultatą (S. Valentinavičius, 2001). Pateikiami gyventojų užimtumo lygį sąlygojantys veiksniai:

Apibendrinant galima teigti, kad visai išvengti nedarbo neįmanoma. Nedaug kam patiktų tokia ekonominė tvarka, kai įdarbinimas vyktų prievartos būdu. Visiškas gyventojų užimtumas nereiškia, kad turi būti užimti visi darbingi gyventojai. Demokratinėje visuomenėje tokio užimtumo ir negali būti, kadangi laisvas žmogus, turintis legalų pragyvenimo šaltinį, turi teisę pasirinkti – dirbti ar nedirbti.

Kvalifikacijos ir žmogiškojo kapitalo trūkumas. Paprastai kaimo vietovėse kvalifikacija ir žmogiškasis kapitalas būna žemesnio lygio negu miesto vietovėse. Miesto vietovėse beveik 20 proc. suaugusių gyventojų yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, o kaimo vietovėse tokių gyventojų tik apie 15 proc. Dažnai aukštasis išsilavinimas lemia kvalifikuotų asmenų migraciją iš kaimo vietovių į miesto vietoves, nes baigę mokslus jie pasilieka dėl geresnių galimybių įsidarbinti.

Apibendrinant galima teigti, kad kaimo gyventojų užimtumas yra problema dėl: darbo vietų trūkumo, mažo atlyginimo, kvalifikacijos trūkumo, lėtesnės tretinio sektoriaus plėtros.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • 13 puslapių (2648 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 66 KB
  • Gyventojų kaimo užimtumas Lietuvoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Gyventojų kaimo užimtumas Lietuvoje. (2015 m. Kovo 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/gyventoju-kaimo-uzimtumas-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 06:35