Gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių projektavimas (2)


Aplinkos projektas.

Įvadas. Nutekamųjų vandenų parametrai ir tvarkymas. Nuotekų užterštumo charakteristikos. Nuotekų surinkimas. Nuotekų valymas. Išvalytų nuotekų išleidimas į paviršinius vandens telkinius. Nuotekų valymo įrenginių parinkimas gyvenvietei, kurioje gyvena 3855 gyventojai. Technologiniai skaičiavimai ir įrenginių projektavimas. Nuotekų debitų skaičiavimas. Nuotekų užterštumo skaičiavimai. Mechaninio nuotekų valymo įrenginių skaičiavimai. Biologinis nuotekų valymas. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai. Nuotekų valyklos technologinė schema.


Gyvenvietėje gyvena 3855 gyventojai, kurie naudoja vandenį savo reikmėms ir išleidžia nuotekas. Todėl reikia apskaičiuoti tikslius nuotekų debitus, įrenginių projektavimui, nuotekų užterštumo ir projektuojamų įrenginių skaičiavimus. Svarbu parinkti tinkamus įrenginius, kurie išvalytų reikiamus nuotekų kiekius ir būtų efektyvūs.

Nutekamųjų vandenų užterštumas būna skirtingas, jis priklauso nuo teršalus sudarančių mineralinių ir organinių medžiagų, nutekamųjų vandenų kilmės, todėl yra nustatomi nuotekų užterštumo parametrai.

BDS7 išraiška g/žm.d. Ji rodo iš vieno gyventojo per parą į nuotekas patenkančių organinių teršalų kiekį gramais.

Savitakiniai nuotekų surinkimo tinklai. Nedidelių gyvenviečių gatvėse, dažniausiai, klojami 150 – 200 mm skersmens kanalizacijos savitakos tinklai, t.y. tokie tinklai, kuriuose nuotekos teka dėka vamzdžių nuolydžio (apie 5 – 10 mm vienam metrui tinklo ilgio). Kadangi tekėjimas vyksta veikiant žemės traukos jėgai, savitakos tinklai vadinami - gravitaciniais tinklais. Slėginiais tinklais teka siurbliais pumpuojamos nuotekos. Todėl jie gali būti pakloti su bet kokiu nuolydžiu arba be jo. Slėginiai tinklai būna mažesnių skersmenų negu savitakos tinklai.

Daugelį metų slėginiai tinklai kanalizacijos sistemose būdavo naudojami tik į siurblines pritekėjusioms nuotekoms, perpumpuoti į aukštesnėse vietose esančius gatvių nuotakyno savitakos tinklus arba į nuotekų valyklas, t.y., slėginiai tinklai būdavo naudojami transportuoti nuotekas tik tais atvejais, kai savitakinis (gravitacinis) jų tekėjimas būdavo negalimas dėl nepalankaus reljefo, nes, nestatant siurblinių, savitakos tinklus tektų kloti dideliuose gyliuose. Savitakos tinklų statyba didesniuose gyliuose yra brangi. Taip pat brangesnis ir sudėtingesnis jų eksploatavimas bei remontas.

Nuotekų surinkimas savitakos tinklais gyvenviečių gatvėse turi eilę trūkumų: Klojant tinklus 2-5 m gyliuose, ypač siaurose, intensyvaus eismo gatvėse, tenka ramstyti tranšėjų vertikalias sienutes, kas yra brangu, sudėtinga ir pavojinga, nes galimas ramstymo sienučių griuvimas ir žmonių aukos.

Savitakos tinklų klojimas įprastiniuose 2-5 m gyliuose daug darbo, laiko ir lėšų reikalaujantis būdas.

Įvertinant minėtas aplinkybes ir tai, kad daugelyje Lietuvos vietovių gruntinio vandens lygis yra aukštas ir jis ženkliai svyruoja (sausu ir šlapiu metų laikotarpiais), tradicinių savitakos tinklų nuotekoms surinkti statybai mažose gyvenvietėse netolimoje ateityje rimtais konkurentais gali tapti visiškai naujo tipo, alternatyvios nuotekų surinkimo sistemos.

Slėginiai tinklai, kuriais nuotekos perpumpuojamos iš pastatų arba iš prie jų pastatytų septikų į nuotekų valyklą, klojami nedideliame gylyje (apie 1,0 - 1,2 m), iš plastmasinių (daugiausiai, polivinilchlorido - PVC) vamzdžių. Slėginių vamzdžių nuo pastato siurblinės iki gatvės tinklų skersmenys – 32 – 40 mm, o gatvėse (arba jų pakraščiuose) klojamų tinklų – 50 – 90 mm. (Rimeika, 2006).

Slėginių tinklų klojimo kaina ir trukmė yra ženkliai mažesnės negu savitakos tinklų. Todėl tokių nuotekų surinkimo tinklų statyba kaimo vietovėse yra patraukli ir perspektyvi, kaip techniniu, taip ir ekonominiu požiūriais. Ypač dėl reto užstatymo, didelių atstumų tarp namų.

Cheminis nuotekų valymas. Tai pats naujausias valymo būdas. Šio proceso metu, panaudojus chemines medžiagas, iš nuotekų yra pašalinamas azotas ir fosforas. Cheminės medžiagos, naudojamos valymo procesui, yra labai brangios, todėl cheminis valymas naudojamas tik tose nuotekų valyklose, kuriose azotas ir fosforas nėra pašalinamas iki nustatytų normų biologinio valymo metu. Šio proceso privalumas, kad pašalinus azotą ir fosforą iš nuotekų, sulėtėja eutrofikacijos procesas telkiniuose, į kuriuos išleidžiamos išvalytos nuotekos. (Baltrėnas ir kt., 2008)

Nuotekas išleisti į aplinką galima tik teisės aktų nustatyta tvarka, turi būti įteisintas išleistuvas ir patvirtintos nuotekų išleidimo į aplinką sąlygos. Paviršiniai vandens telkiniai yra kontroliuojami, imami upės vandens pavyzdžiai laboratoriniams tyrimams. Nustatomi pagrindinių jonų, sunkiųjų metalų, specifinių organinių junginių, pesticidų kiekiai, atliekami mikrobiologiniai tyrimai, kurie įvertina vandens sanitarinę būklę.

  • Aplinka Projektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 31 puslapis (5368 žodžiai)
  • Kolegija
  • Aplinkos projektai
  • Microsoft Word 545 KB
  • Gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių projektavimas (2)
    10 - 7 balsai (-ų)
Gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių projektavimas (2). (2016 m. Balandžio 26 d.). http://www.mokslobaze.lt/gyvenvietes-nuoteku-valymo-irenginiu-projektavimas-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:23