Gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių projektavimas kursinis darbas


Aplinkos kursinis darbas.

Įvadas. Nuotekų charakteristikos. Nuotekų susidarymas. Nuotekų skirstymas ir užterštumas. Nuotekų valymo būdai. Projaktuojamų nuotekų valymo įrenginių skaičiavimai. Išvados. Naudota literatūra. Priedai.


Nuotekos - namų ūkio darbuose, pramonėje, technologiniuose procesuse ir turintys taršos priemaišų ar gamyboje vartotas bei atsiradęs nereikalingas arba teritorijos paviršiumi, stogais ir panašiai, tekėjęs vanduo. Jūrų ir vandenynų pakrančių bei vidaus vandenis teršia žemės ūkis, komunalinis ūkis ir pramonė (transprtas, gamyklos). Nuotekų valymas yra būtinas procesas, norint, kad mus supanti aplinka būtų švaresnė.

Hidrosferoje yra susikaupę visi planetos vandenys, nepaisant kokios jie fizinės būsenos, skystos kietos ar dujų pavidalu, ir kokioje geosferoje būtų susitelkę, žemės paviršiuje, mantijoje ar atmosferoje. Vandens fizinė būsena nuolatos kinta (skysta, kieta, dujinė) bei nenutrūkstamai sukasi jo apytakos ratas. Dalis iš jūros išgaravusio vandens nunešama į žemyną, o kita dalis iškrenta kritulių pagalba į vandenyną. Kritulius žemyne papildo nuo žemės išgaravęs vanduo. Medžiagų bei energijos apykaitoje „dalyvauja“ visas biosferoje esantis vanduo.

Taisyklėse paviršiniam vandeniui apsaugoti nuo užterštumo nutekamaisiais vandenimis bei valstybiniame standarte GOST 2874 – 82 nurodyta, kokia turi būti geriamojo ir buitinei bei kultūrinei paskirčiai naudojamo vandens kokybė bei vandens telkiniuose didžiausia leistinoji žalingųjų medžiagų koncentracija (DLK). Šiomis normomis yra kontroliuojamas vandens švarumas. Teigiama, kad šiandien vandenyje galima aptikti net iki 5000 kenksmingų cheminių junginių, todėl vandens valymo, nukenksminimo bei gerinimo problemos yra labai aktualios ir nekelia abejonių nei vienam mąstančiam žmogui.

Vandens ištekliai yra naudojami pramonėjė, butiyje, žemės ūkyje, statyboje, transporte, energetikoje bei šilumos technikoje, žuvininkysteje, priešgaisrinėjė apsaugoje ir daugelyje kitų sričių. Didėjant žmonių skaičiui bei plečiantis pramonei ir gamybai vandens išteklių vartojimas nuolatos didėja. Daug vandens po jo panaudojimo grąžinama į vandens telkinius, tačiau, nereiktų pamiršti, kad grąžinamasis vanduo yra užterštas įvairiais teršalais, todėl yra būtina statyti vandens valymo įrenginius.

Paviršinės ar lietaus nuotekos susidaro lyjant lietui bei tirpstant sniegui ant nelaidžių ar tiesiog mažai laidžių dangų: gatvių, stogų, aikščių, šaligatvių.

Vanduo yra universalus tirpiklis. Jis ištirpina daugybę sintetinių bei gamtinių medžiagų. Ši vandens savybė naudojama tūkstančiais būdų. Rūbai skalbiami vandenyje, žmonės prausiasi juo, vandeniu plaunamos gatvės, automobiliai taip pat skiedžiami chemikaluai. Vanduo naudojamas beveik visur. tai gaminant dažus, plastmasę, maistą ir daugelyje kitų žmogaus gyvenimo sričių.

Gyvenvietėse ir pramoniniuose objektuose susidaro nutekamieji vandenys arba kitaip tariant nuotekos, kurios yra susijusios su kasdiene žmogaus veikla ir gamtiniais reiškiniais.

Nuotekos gali būti įvairių rūšių, tai žemės ūkio nuotekos, paviršinės (lietaus) nuotekos, pramoninės nuotekos, buitinės nutekos.

Paviršinės ar lietaus nuotekos susidaro lyjant lietui bei tirpstant sniegui ant nelaidžių ar tiesiog mažai laidžių dangų: gatvių, stogų, aikščių, šaligatvių. Paviršinių nuotekų šalinimo sistema bei nuotekų valymo įrenginiai turi greitai ir saugiai pašalinti lietaus ir sniego tirpsmo nuotekas iš gyvenamosios teritorijos, kad nebūtų užtvindytos gatvės, gamybinės bei komercinės patalpos, namų rūsiai. Mažiausiai užterštos yra paviršinės nuotekos nuo pastatų stogų, todėl jas galima išleisti į aplinką be jokio valymo ar tvarkymo. Nuotekos nuo gatvių, šaligatvių, aikščių būna užterštos mineralinėmis medžiagomis bei naftos produktais. Šie teršalai nuo teritorijų nuplaunami didelių liūčių pradžioje, o paskui nėra būtina valyti visas nuotekas. Lietaus paviršinių nuotekų šalinimo ir valymo tyrimams ir sprendimams Lietuvoje skiriama nepakankamai dėmesio. Paviršinės nuotekos Lietuvoje sudaro apie 20 proc. visų nuotekų (be energetikos ir žuvininkystės nuotekų), išleidžiamų į paviršinius vandens telkinius, tačiau tik 9,4 proc. iš jų būna išvalytos iki nustatytų normų, kita dalis yra nevalomos ar nepakankamai išvalytos. Taip yra dėl valymo įrenginių trūkumo arba tiesiog blogos valymo irenginių būklės. Matuojami šie paviršinių nuotėkų parametrai: pH, SM, BDS, ChDS, naftos produktai ir kitos konkrečiam objektui normuojamos medžiagos.

  • Aplinka Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • Tomas
  • 42 puslapiai (6488 žodžiai)
  • Kolegija
  • Aplinkos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 621 KB
  • Gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių projektavimas kursinis darbas
    10 - 2 balsai (-ų)
Gyvenvietės nuotekų valymo įrenginių projektavimas kursinis darbas. (2016 m. Spalio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/gyvenvietes-nuoteku-valymo-irenginiu-projektavimas-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 17 d. 13:54