Gyvsidabris


Chemijos kursinis darbas. Įvadas. Gyvsidabrio savybės. Fizikinės savybės. Cheminės savybės. Paplitimas gamtoje. Gavimas. Biocheminis poveikis organizmui. Poveikis reproduktyviajai sistemai. Mineralų išstūmimas. Smegenys ir mokymasis. Gyvsidabrio poveikis energijai. Padidėjęs toksiškumas. Panaudojimas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Gyvsidabris kartu su auksu, sidabru, švinu, variu ir geležimi priskiriamas elementams, kurie buvo žinomi žmonijai nuo seniausių laikų. Todėl mums nežinomas žmogus, kuris pirmas išgavo šį metalą. Žinoma tik tai, kad Hg gavimas prasidėjo labai seniai – daug šimtmečių prieš mūsų erą. Senovės Egipte metalinį gyvsidabrį ir jo mineralą cinoberį naudojo dar prieš tris tūkstantmečius iki mūsų eros. Grynasis gyvsidabris buvo prieš 2000 metų Senovės Indijoje ir Senovės Kinojoje (kiniečiai naudojo cinoberį ne tik kaip dažus, bet ir kaip vaistą). Viduramžių alchemikai manė, jog gyvsidabris - tai visų metalų pradininkas ir galvojo, kad pakeitus atomo struktūrą galima iš gyvsidabrio gauti auksą. Tačiau, dvidešimtajame amžiuje fizikai nustatė, jog branduolinės reakcijos metu gyvsidabrio atomai tikrai virsta aukso atomais. Bet toks gavimas neįtikėtinai brangus. [3]

Gyvsidabris – sidabriškai baltas metalas, skystas kambario temperatūroje. Atominis numeris 80, atominė masė 200,59. Gamtinį gyvsidabrį sudaro 7 stabilūs izotopai: 196Hg (0,146%), 198Hg (10,02%), 199Hg (16,84%), 200Hg (23,13%), 201Hg (13,22%), 202Hg (29,80%), 204Hg (6,85%). Žinoma 11 radioaktyvių Hg izotopų, iš kurių praktinę reikšmę turi du: 203Нg  ir 205Нg . Atominis spindulys 1,57Å, joninis spindulys 1,10Å. Lydimosi temperatūra -38,87°С, virimo temperatūra +356,58°С, skysto Hg tankis 13.6 g/cm3, molinis tūris 14,8 cm³/mol. Nedrėkina stiklo. Sutepus gyvsidabrio paviršį vandeniu, jo garavimo greitis nepalyginamai sumažėja, nes Hg praktiškai netirpus vandenyje. Tirpumas vandenyje 3• 10-7 mol/l (0.06 mg/l). Tirpsta tik karštoje azoto rūgštyje, koncentruotoje sieros rūgštyje ir karališkajame vandenyje. Esant temperatūrai apie -38,87°С, gyvsidabris kristalizuojasi į bespalvius kristalus. Skystu azotu (−195,75°C) užšaldytas gyvsidabris yra kalus ir nesubyra, kitaip negu kitos skystu azotu užšaldytos medžiagos. Kieto gyvsidabrio tankis 14,193 g/cm3. Esant temperatūrai 4,155 К, gyvsidabris yra superlaidininkas (medžiagos varža lygi 0). [4]

Išorinių atomo elektronų konfigūracija 5d106s2, todėl vykstant reakcijoms susidaro Hg2+ ir Hg22+ katijonai. Teoriškai gyvsidabrio oksidacijos laipsniai +1 ir +2. Tačiau vienvalentis gyvsidabris neegzistuoja, nors ir yra tokie junginiai, kaip Hg2O. Čia gyvsidabris tik formaliai vienvalentis – visuose panašiuose junginiuose yra grupė iš dviejų Hg atomų: –Hg2– arba –Hg–Hg–. [4]

Gyvsidabris mažai aktyvus elementas. Normaliomis sąlygomis su oru nereaguoja, todėl neribotai ilgą laiką išlaiko metalinį blizgesį. Hg oksiduojasi ore esant 300°C iki raudonos spalvos oksido:

Esant aukštesnei temperatūrai nei 340°C oksidas skyla į paprastąsias medžiagas. Kambario temperatūroje oksiduojamas ozonu. [3]

Gyvsidabris. (2015 m. Spalio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/gyvsidabris.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 20:31