Gyvulininkystės technologinės praktikos ataskaita


Biologijos praktikos ataskaita.

Įvadas. Tema Ūkio gyvulių kilmė. Tema Sraigių auginimo technologijos. Tema Arklių auginimo technologijos. Tema Avių auginimo technologijos. Tema Gyvulininkystės produktų rinkos tyrimas. Tema Galvijų auginimo technologijos. Tema Gyvulių produkcijos žaliavos analizė. Tema Lietuvos žuvys. Tema lsmu lva. Tema Gyvulių veisimo sistemos analizė. Išvados. Informaciniai šaltiniai.


Technologinė praktika suteikė neeilinę galimybę iš arčiau pažinti įvairias gyvūnų, gyvulių bei žuvų rūšis, susipažinti su naujausiomis žemės ūkio produkcijos apdirbimo technologijomis. Šios praktikos metu man buvo suteikta galimybė ne tik aplankyti labai daug įvairių ūkių bet ir iš arčiau susipažinti su technologijomis, kurios sparčiai tobulėja. Praktikos metu gauta informacija bus naudinga ne tik kaip prisiminimai bet ir ateityje, kuriant savo paties ūkį ar atstovaujant, dirbant su kitais, moderniais arba siekiančiais tapti modernesniais ūkiais.

Aprašyti naminių gyvulių protėvius ar jų laikomus atstovus Kauno zoologijos sode.

Avių - Karčiuotasis avinas. Paplitę Šiaurės Afrikoje: į vakarus nuo Nilo, Atlaso kalnuose.

Gyvūnai įrašyti į raudonąją knygą bei gyvenantys zoologijos sode. Jūrinis erelis, balinys vėžlys, palšasis grifas, lūšis.

Pateikti sraigių ūkio „ASPERSA“ charakteristiką – vietą, augintojai, darbuotojų skaičių, veiklos analizę, LR vyriausybės paramą.

Aplankyto ūkio charakteristikos. Technologinės praktikos metu aplankiau sraigių ūkį ,,ASPERSA'', įsikūrusį Kaišiadorių rajone. Ūkį įkūrė Ernestas Vaičius su savo šeima, todėl ir visus metus ūkyje dirba visi 4 šeimos nariai. Prasidėjus sezonui, kai yra ruošiama sraigių mėsa ūkyje yra samdomi papildomi darbuotojai. Ūkyje auginama Helix Aspersa maxima rūšies sraigės. Iš jų, tame pačiame ūkyje gaminami įvairius sraigių produktai.

Veisimosi būdas. Sraigės dauginasi per kiaušinėlius, vėliau kiaušinėliai yra inkubuojami.

Pašarai. Sraigių pašarams auginamas Pekino kopūsto ir rapso hibridas (šio hibrido auginama 12 aptvarų po 2a). Papildomai duodama miltinių pašarų, kurių didžiausią dalį sudaro kukurūzų miltai, jie yra perkami tik aukščiausios kokybės ir iš Lenkijos.

Sraigių produkcijos analizė. Visa produkcija gaunama ūkyje yra perdirbama ir parduodamas jau galutinis jos produktas. Produktai parduodami ūkyje:

Pateikti LSMU ūkio charakteristiką – vieta, gyvulininkystės kryptis, tikslas, darbuotojų skaičius, veiklos analizė.

Gyvuliai matomi institute saugojami, ir veisiami Lietuvos žemaitukų veislės arkliai

Gyvulių veisimo būdai. Ūkyje yra taikomi 2 veisimo būdai: natūralus ir dirbtinis. Ūkis augina eržilus, todėl didžioji dalis spermos veisimui yra gaunama iš savų eržilų, kita spermos dalis ūkyje yra užšaldoma. Ji arba paliekama saugojimui, arba parduodama.

Pašarai ir jų gamyba. Ūkis pats užsiaugina pašarus. Ūkyje yra auginami įvairūs žolių mišiniai, daromas rulonuotas silosas ir rulonuotas šienas. Ūkyje naudojami tik aukštos kokybes pašarai.

Gyvulių laikymo būdai. Tvartiniu laikotarpiu gyvuliai yra laikomi fermose, kuriose yra įrengti jiems pritaikyti aptvarai. Ganykliniu laikotarpiu gyvuliai yra ganomi pievose, kumelės su jaunais arkliukais yra laikomi lauke įrengtuose aptvaruose.

Aplinkosauginiai rodikliai. Vyresnių kaip 6 mėn. arklių SG (sąlyginio gyvulio į 1 ha naudmenų) – 2 arkliai.

Pateikti UAB ,,Šeduvos avininkystė" ūkio charakteristiką- vieta, gyvulininkystės kryptis, tikslas, veiklos analizė.

Gyvulių veisimo būdai. Veisimas yra natūralus ir dirbtinis. Bandoje visada yra avinas, dalį spermos ūkis parduoda arba užšaldo genofondui išlaikyti.

Aplinkosauginiai rodikliai. Gyvulių skaičius nustatomas SG (sąlyginio gyvulio -1ha žemės ūkio naudmenų), avių SG 1 ha 13,3.

Veisimo būdai ūkyje. Ūkyje visų veislių gyvulių veisimo būdas yra natūralus, bandose visada yra jautis arba avinas.

Aplinkosauginius rodikliai gyvulininkystės sektoriuje. Mėsinės galvijininkystės poveikis aplinkai nėra vienareikšmis. Viena vertus, besiganantys gyvuliai padeda išsaugoti natūralias pievas, turtingas gamtinės įvairovės. Kuo daugiau gyvulių bus ganoma ekstensyviai, tuo daugiau išsaugosime natūralių ir pusiau natūralių pievų, kartu su jose klestinčia biologine įvairove ir tradiciniu kraštovaizdžiu, labai vertingu rekreacijos požiūriu. Daugiametės pievos taip pat sukuria svarbias paviršinių vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas tarp ariamos žemės ir upelių, upių, ežerų bei jūros, sulaikydamos ir sumažindamos maistinių medžiagų nuotėkį iš žemdirbystės plotų ir taip saugančios Baltijos jūrą nuo eutrofikacijos. Kita vertus, galvijininkystės sektoriui tenka didelė atsakomybė dėl klimato kaitos, nes didžiuliai šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiai į aplinką patenka iš galvijų virškinimo trakto ir jų mėšlo. Vertingi atogrąžų miškai ir kitos natūralios buveinės yra naikinamos tam, kad būtų sukuriama naujų ganyklų ir ariamos žemės plotų galvijų pašarui gauti. Kai kuriose pasaulio vietovėse pernelyg intensyvus ganymas kelia didžiulę grėsmę aplinkai. Taigi egzistuoja daugybė prieštaringų aspektų, į kuriuos būtina atsižvelgti analizuojant mėsinės galvijininkystės poveikį aplinkai.

Gyvulininkystės technologinės praktikos ataskaita. (2017 m. Sausio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/gyvulininkystes-technologines-praktikos-ataskaita.html Peržiūrėta 2017 m. Gruodžio 18 d. 03:37