Gyvūnai špera


Biologijos Špera. Kuno danga. Virškinimo organai. Kvepavimo organai ir kraujotakos sistema. Šalinimo ir lyties organai. Varliagyviai amfibijos. Kūno danga. Nervu sistema. Jutimo organai. Paprastasis tritonas. Skiauterėtasis tritonas. Ežerinė varlė. Kūdrinė varlė. Smailiasnukė varlė. Rudoji varlė. Žalioji rupūžė. Nendrinė rupūžė. Paprastoji rupūžė. Vikrusis driezas. BestuburiaiGyvavedis driežas. Paprastasis zaltys. Lygusis žaltys. Paprastoji angis. Balinis vėžlys. Jutimo organai ir nervu sistema REGA. Regos aiskumas. Salinimo organai. Skeletas ir raumenys. Paukščių prisitaikymas skraidyti. Periodiniai gyvenimo reiskiniai. Paros reiskiniai. Lizdiniai parazitizmai. Perejimo parazitizmas skirstomas Vidurrusini ir tarprusini. Lizdinis konservatizmas. Deties dydis. Embrioninis vystymasis. Lizdu forma ir dydziai. Nariniai pauksciai. Kraginiai pauksciai. Vamzdzianosiniai pauksciai. Irklakojiniai pauksciai. Gandriniai pauksciai. Flaminginiai pauksciai. Zasiniai pauksciai. Vanaginiai pauksciai. Sakaliniai pauksciai. Vistiniai pauksciai. Gerviniai pauksciai. Sejikiniai pauksciai. Smiltvistiniai pauksciai. Karveliniai pauksciai. Gegutiniai pauksciai. Pelediniai pauksciai. Liepsnotosios peledos. Leliniai pauksciai. Ciurliniai pauksciai. Zalvariniai pauksciai. Geniniai pauksciai. Zvirbliniai pauksciai. Vandeniniai strazdai. Ilgauodeges zyles. Geografinis paplitimas. Ekologines grupes. Vandens žinduoliai. Skraidantieji žinduoliai –. Reikšmė žmogui. Naudojamos rūšys. Žinduolių reikšme. Vabzdžiaėdžiai. Baltakrūtis ežys. Kirstukiniai – kirstukas. Kirstukas nykštukas. Vandeninis kirstukas. Rudasis ausylius. Graužikiniai – pap vovere. Bebriniai – upinis bebras. Miegapeliniai – lazdinė miegapelė. Beržinė cista. Peliniai. Naminė pelė. Dirvinė pelėu uodega. Geltonkaklė varlė. Miškinė pelė. Pelė mažylė. Pilkoji žiurkė. Žiurkėniniai. Rudasis pelėnas. Vandeninis pelėnas. Paprastasis pelėnas. Pelkinis pelėnas. Pievinis pelėnas. Kiškiniai. Pilkasis kiškis. Baltasis kiskis. Delfininių šeima. Jūros kiaulė. Baltasis banginis. Šuniniai. Vilkas. Rudoji lape. Usūrinis šuo mangutas. Lokiniai rudasis lokys. Kiauniniai. Miskine kiaune. Akmenine kiaune. Kanadinė audine. Juodasis šeškas. Katininiai. Lūšis. Ruoniniai. Ilgasnukis ruonis. Kiauliniai. Šernas. Elniniai. Taurusis elnias.


Lizdinis konservatizmas – pauksciu sugrizimas i ta pacia ar panasia vieta. Pauksciu veisimosi laikas priklauso nuo to kada tenka jaunikliams daugiausia maisto. Didelio maisto poreikio problema gali isspresti sukaupdami atsargas (pvz kukutis – kuo daugiau sukaupia m.medziagu tuo greiciau ima veistis). Taip pat lemia aukstis virs juros lygio. pakilus 125 m. Pavasaris veluoja 3-4 dienas. Dar nulemia temperatura, buveines, pauksciu amzius.

Deties dydis – Lack sukure hipoteze:detis yra tokia kurioje diziausias jaunikliu kiekis uzauga ir pradeda veistis. Didejant kiausiniu skaiciui – dideja tevu mirtingumas. Visi pauksciai kiausinius sildo savo kuno siluma. Monogamai peri abu. Perejo dienos 1-3. Plunksnu danga menkesne – tai padeda geriau susildyti kiausinius. Kapiliaru deka pakila temperatura 3 ºC. Perintys pauksciai turi taip pat maitintis. Smulkus pauksciai palieka lizda 15 min.o didesni 45. Perejimo trukme priklauso nuo pauksciu dydzio(kuo didesnis tuo ilgiau).

Embrioninis vystymasis – kiausinis pradeda vystytis tuoj po apvaisinimo. Pirma para formuojasi nervu kanalas. 2 para – skeletas, sirdis. 3 – vidaus organai, galunes. 5 – vidaus organai diferencijuojasi, formuojasi snapas. 6- kapiliarai. 7 – plunksnu uzuomazgos. 8- atsiranda ritmingas kvepavimas. 9-10- virskinamasis traktas.

  • Biologija Šperos
  • 2015 m.
  • 5 puslapiai (5939 žodžiai)
  • Biologijos šperos
  • Microsoft Word 38 KB
  • Gyvūnai špera
    10 - 3 balsai (-ų)
Gyvūnai špera. (2015 m. Kovo 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/gyvunai-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 02:32