Gyvūnijos rūšių nykimo priežastys


Ekologijos savarankiškas darbas. Įvadas. Gyvūnų rūšių nykimo priežastys ir problemos. Ledynmečio įtaka. Pesticidų įtaka. Svetimų rūšių atvežimas(aklimatizacijaAplinkos užteršimas, technikos pažangos ir vartojimo augimo. Medžioklė ir žudymas. Gyvenamųjų vietų pakitimai. Nykstančių gyvūnų rūšių apsauga. Lietuvos Raudojoni knyga. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas.


Vasarą pelkėse , ežeruose gageno laukinės žąsys , klykdavo baltosios poliarinės gulbės , kvaksėjo antys , švilpavo tilvikai. Taip tęsėsi daugelį tūkstančių metų.

Prieš 7 tūkst. Metų Lietuvoje buvo žymiai šilčiau negu dabar. Buvo ne tik šilta , bet ir drėgna. Gerokai daugiau iškrisdavo kritulių. Nenuostabu , kad esant tokiam šiltam ir drėgnam klimatui , įsivyravo plačialapiai miškai , kurių pagrindą sudarė guobos , liepos , o vėliau ir ąžuolai. Aišku , buvo gausu lazdynų ir alksnių. Tokie miškai dabar auga toli pietuose. Taip prasidėjo šilčiausias poledynmečio laikotarpis nepaprastai įvairi buvo ir augalija , ir gyvūnija.Miškuose gyveno daugybė įvairiausių gyvūnų. Jų buvo gerokai daugiau negu dabar. Čia vaikščiojo galingi stumbrai ir taurai. Taurai – naminių gyvulių protėviai , iki Šių dienų neišliko. Šis vardas minimas vietovių pavadinimuose: Tauragė , Tauragnai , Taurakalnis ir kt. galingi stumbrai ir taurai sverdavo iki 1000kilogramų.Miškuose gyveno elniai , rudosios meškos. Stirna medžiojo ne tik vilkai , bet ir margašonės lūšys. Paukščius gaudė stambūs laukiniai katinai – vilpišiai. Jie buvo panašūs į namines kates , tik svėrė iki 10kilogramų ir turėjo storutėlę juodu galu uodegą. Ežeruose, upeliuose neretai galima buvo aptikti bebrų trobelių. Bebrai , kertantys galingais dantimis medžius, maisto nestokojo. Dažnai ežerų, upių ir pelkių gyventojai buvo baliniai vėžliai. Dabar Lietuvoje jie tokie reti, kad įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą , o Lazdijų rajone įsteigti draustiniai , kuriuose saugomi šie reliktiniai storašarviai gyvūnai. Taip pat saugomi labai reti ropliai – lygieji žalčiai. Šie žalčiai tokie panašūs į gyvatę , kad tik specialistai gali atskirti. Jie rudi , išilgai nugaros pasipuošę tamsiomis dėmelėmis , akių vyzdžiai apvalūs , o ne plyšeliai lyg katės – tokias turi gyvatė angis. Pažiūri į akis ir žinai , ar tai gyvatė , ar lygusis žaltys. Lygusis žaltys – tai Lietuvos smauglys. Pagautą driežą jis apsivijęs užspaudžia , po to praryja.Lietuvos ąžuolynuose gyveno didžiausi vabalai – elniavabalis ir didysis ūsuotis. Prieš 4,5 tūkst. metų klimatas vėl pradėjo keistis. Nors buvo šiltos vasaros ir nešaltos žiemos , bet sumažėjo kritulių. Pradėjo nykti guobos , lazdynai , liepos , tačiau ąžuolų buvo gausu. Žmonės jau augino naminius gyvulius. Žolės nešienavo , nes neturėjo įrankių , tačiau laužė bei džiovino guobų šakas ir žiemą lapais šėrė gyvulius. Gal todėl guobos itin sparčiai nyko.

Senovėje laukus labai mėgo lankyti nedideli gelsvarudžiai sakaliukai – pelėsakaliai. Žemdirbiai mylėjo šiuos talkininkus. Niekas tiek neišgaudydavo trumpauodegių pelėnų ar uodeguotų lauko pelių , kaip šie sakaliukai. Beje , žvirbliai taip pat atvykėliai iš pietų. Jie pamėgo žmonių sodybas ir laukus. Visą pavasarį žvirbliai gaudo vabzdžius savo gausiai šeimynai , o vasaros pabaigoje pulkais skrenda į laukus javų varpų lukštenti.

Technikos pažangos ir vartojimo augimo tai tiesioginė žmogaus veiklos įtaka gyvūnų nykimui.

Gyvūnijos rūšių nykimo priežastys. (2015 m. Sausio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/gyvunijos-rusiu-nykimo-priezastys.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 19:34