Gyvūninės ir augalinės kilmės produktai


Maisto technologijos referatas.

Įvadas. Gyvūninės kilmės produktai. Sveikatos aspektai. Augalinės kilmės produktai. Augalinės kilmės produktų poveikis sveikatai. Išvados. Literatūra.


DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas: Išsiaiškinti, kokie yra gyvūninės ir augalinės kilmės produktai, kokia jų kilmė ir kokią įtaką daro žmogaus sveikatai.

Vieverinių aliejaus (kvapioji medžiaga kaip maisto priedas)

Pienas – gera terpė mikrobams veistis. Ką tik pamelžtas pienas turi baktericidinių savybių, todėl tam tikrą laiką mikrobai nesiveisia. Su pienu gali plisti salmoneliozės. Miestuose vartotinas tik pasterizuojamas pienas.

Sausas pienas. Tai vertingas produktas, gaunamas džiovinant pasterizuotą nuriebintą arba nenuriebintą pieną.

Pieno švarumas. Pienas mikrobais labiausiai užteršiamas melžimo, pirminio paruošimo, laikymo ir transportavimo metu. Todėl švarumui labai svarbu tinkamai galvijus laikyti ir melžti. Karvės turi būti laikomos erdviame, šviesiame, sausame ir gerai vėdinamame tvarte.

Melžėjos turi būti sveikos, griežtai laikytis asmens higienos taisyklių, periodiškai tikrinamos, ar nėra bakterijų nešiotojos. Pieninėse pienas pasterizuojamas.

Pieno uperizavimas. Tai vienas pieno sterilizavimo būdų. Uperizuojant pienas kaitinamas vandens garuose iki 130-150 °C be ekspozicijos. Tokio pieno organoleptinės ir fizinės – cheminės savybės mažai pakinta.

Rauginti pieno produktai gaminami iš pasterizuoto pieno, pridedant atitinkamo raugo – pieno rūgimo bakterijų kultūros.

Rauginti pieno produktai (kefyras, acidofilinis pienas) labai vertingi. Juose yra lengvai virškinamų baltymų, cholino vitaminų, ypač B grupės. Jie slopina puvimo bakterijų vaisimąsi žarnyne, gerina apetitą, turi antibiotinių savybių, plačiai vartojami dietiniam maitinimui.

Sūriai – tai pieno rūgšties bakterijomis ar šliužo fermentu sutirštinti, atitinkamai suformuoti ir išnokinti biologiškai vertingi pieno produktai.

Sviestai yra vertingas maisto produktas, pieno riebalų koncentratas, turintis vitaminų (D, E), lecitino bei linolio ir linoleno rūgščių.

Mėsa ir jos produktai – pagrindinis baltymų šaltinis. Mėsos sudėtis priklauso nuo gyvulio rūšies ir jo įmitimo laipsnio. Biologiniu požiūriu vertingiausia vidutinio riebumo mėsa.

Biologinės mėsos baltymų savybės nevienodos. Vertingiausi yra raumenyno baltymai – miozinas, miogenas, aktinas ir H globulinas. Mažiau vertingi jungiamojo audinio baltymai.

Mėsos rūšis priklauso nuo raumenų jungiamojo ir riebalinio audinio santykio. Daugiau raumenų yra skerdienos nugarinėje, kumpiuose, krūtinėje, todėl ši mėsa priskiriama prie pirmos rūšies. Labai vertingas produktas – kepenys, kuriose gausu vitaminų, baltymų, geležies ir kitų mineralinių druskų.

Mėsos higieninė-epidemiologinė reikšmė. Mėsa gali būti maisto toksikoinfekcijų ir toksikozių, helmintozių ir infekcinių ligų šaltinis. Pažeidus mėsos dorojimo technologinius procesus, gali kilti apsinuodijimų maistu.

Dešros, subproduktai ir paukštiena. Pagal rūšį dešros skirstomos į virtas, pusiau rūkytas, rūkytas, kepenines ir kraujines. Mitybos požiūriu labai vertingos šalto rūkymo ir pusiau rūkytos dešros. Jose yra daugiausia baltymų ir riebalų, mažiausiai drėgmės, jas galima ilgiau laikyti. Visi kiti dešrų gaminiai turi palyginti daug vandens ir priskiriami prie greitai gendančių produktų. Ypač greitai genda kepenų pašteto gaminiai, šaltiena, slėgtainiai.

Gyvūninės ir augalinės kilmės produktai. (2016 m. Gegužės 11 d.). http://www.mokslobaze.lt/gyvunines-ir-augalines-kilmes-produktai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 12:21