Gyvūno lavono irimas


Lavono puvimas. Puvimas biologija. Gyvuno puvimas. Lavondėmės. Mokslas apie lavonu irima.

Biologijos referatas. Įvadas. Mirimas, mirtis ir jos stadijos. Pomirtiniai organizmo pokyčiai. Ankstyvieji lavoniniai pokyčiai. Lavoninis išbalimas. Lavoninis atšalimas. Lavoninis sustingimas. Lavondėmės. Lavono išdžiūvimas. Autolizė. Vėlyvieji lavoniniai požymiai. Puvimas. Vabzdžių ir gyvūnų ardomasis poveikis. Lavono užsikonservavimas. Suvarškėjimas. Užsikonservavimas durpyne. Aplinkos veiksnių įtaka lavonų irimui. Lavono irimo įtaka ekosistemai. Literatūros sąrašas.


Gyvenimo ciklas gyviesiems organizmams susideda iš formavimosi, gimimo, vystymosi iki mirties. Plačiąja prasme gyvybė – tai baltyminių kūnų ir amino rūgščių egzistavimo būdas, kurio esmė – nuolatinis medžiagų apykaitos procesas, kuriam nutrūkus organizmas miršta. Mirtis yra neišvengiama gyvybės baigtis. Nustojus veikti įvairioms organų sistemoms, audiniai ir ląstelės nebeatlieka savo funkcijų, juose prasideda negrįžtami irimo procesai. Šiame darbe aš apžvelgsiu, kokie procesai vyksta organizme po mirties, palyginsiu žmogaus ir gyvūno lavono irimą natūralioje aplinkoje, aptarsiu šių procesų įtaką ekosistemai.

1) Preagonija – blėsta sąmonė, sumažėja reakcija į dirgiklius, sutrinka kraujotaka ir kvėpavimas prasideda audinių hipoksija (deguonies stygius organizme arba nesugebėjimas panaudoti esančio deguonies, acidozė (organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyros sutrikimas, vidinės organizmo terpės, parūgštėjimas, kai pH tampa mažesnis nei 7,35). Sunkiai apčiuopiamas pulsas, susilpnėję širdies tonai, sumažėjęs arterinis kraujospūdis. Šio etapo trukmė labai įvairi.

2) Terminalinė pauzė – visiškai išnykusi sąmonė, pulsas, kvėpavimas, refleksai, arterinis kraujo spaudimas artėja prie nulio.

2) Agonija – šio etapo pradžia yra pirmas įkvėpimas po terminalinės pauzės. Būdinga retkarčiais sugrįžtanti sąmonė. Visos fiziologinės funkcijos, reguliuojamos smegenų požievio centrų, dėl to trumpai suaktyvėja kraujotaka, kvėpavimas, širdies susitraukimai padažnėja, arterinis kraujospūdis gali pakilti, bet jo nepakanka smegenų gyvybingumui užtikrinti. Pamažu silpnėjant širdies ir kvėpavimo veiklai, paburksta plaučiai, sutrinka refleksai, galimi traukuliai. Agonijos trukmė labai įvairi - nuo kelių minučių iki kelių valandų ar parų.

Klinikinė mirtis – pirmas mirties etapas, nors kai kurie audiniai ir organai išlieka gyvybingi, o jų funkcijas galima atnaujinti. Šis etapas trunka 5-8 min., nes tiek laiko galvos smegenų žievėje dar nebūna negrįžtamų pokyčių. Būdinga sustojęs kvėpavimas, sutrikęs širdies darbas arba visiškas širdies sustojimas. Kraujospūdis neišmatuojamas, tačiau EKG (elektrokardiografija) galima pastebėti pavienius širdies impulsus. Jeigu žmogus nereanimuojamas į klinikinės mirties pabaigą prasideda negrįžtami procesai ir pereinama į kitą mirties stadiją – biologinę mirtį.

Biologinė mirtis – vadinamoji tikroji mirtis, nes organizme prasideda negrįžtami procesai. Dėl smegenų žievėje įvykusių pokyčių sutrinka centrinės nervų sistemos veikla. Kitų organų ir audinių, net smegenų kamieno funkcijas dar galima atgaivinti įvairiomis reanimacijos priemonėmis – gyvybines funkcijas palaikančiais aparatais. Atskirų organų ir audinių išlikęs gyvybingumas svarbus organų transplantacijoje bei teismo medicinoje.

Po mirties organizme atsiranda fizikinių ir biocheminių pokyčių, kurie vadinami lavoniniais reiškiniais. Ankstyvieji lavoniniai reiškiniai: išbalimas, lavono atšalimas, lavondėmės, raumenų sustingimas, lavono išdžiūvimas ir autolizė – savaiminis organų susivirškinimas.

Vėlyvieji lavoniniai reiškiniai: lavono puvimas arba jo irimas dėl vabzdžių, graužikų, paukščių, žvėrių poveikio, dalinis išdžiūvimas (pergamentacija), visiškas išdžiūvimas (mumifikacija), suvarškėjimas, sumuilėjimas, užsikonservavimas durpyne, naftos telkiniuose, mineraliniuose vandenyse arba sušalimas.

Pastebimas beveik iš karto po mirties, praėjus maždaug 15-20 min. Ištinka dėl sutrikusios kraujo apytakos kapiliaruose. Dėl gravitacijos kraujas suteka į apatines kūno dalis vėliau sudarydamas lavondėmes. Teismo medicinoje lavoninis išbalimas neturi jokios reikšmės nustatinėjant mirties laiką, nes išplinta labai greitai.

Nutrūkus medžiagų apykaitai, šiluma nebegaminama, o turima atiduodama aplinkai.

  • Biologija Referatai
  • 2011 m.
  • 16 puslapių (3107 žodžiai)
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 892 KB
  • Gyvūno lavono irimas
    8 - 1 balsai (-ų)
Gyvūno lavono irimas. (2011 m. Kovo 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/gyvuno-lavono-irimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 15:55