Gyvūnų biologija


Veterinarijos konspektas.

Baltakrūtis ežys - Erinaceus concolor. Kai poruojasi patinai gali nubėgti 3km. Naudingas nes naikina smulkius parazitus. Kurmis Talpa Europaea. Kailiukas tamsiai pilkas , juodas , skirtingai negu kiti gyvūnėliai jis šėrėsi 3 kartus pavasarį , vasarą , rudenį. Žiemą neužmiegą. Sveria iki 120g. Nubėga maždaug 4km. Paprastasis kirstukas - Sorex araneus. Jaunikliai atsivedami rutulio formos lizde. Neštumas 3 sav. Maždaug 2 vados po 8 jauniklius. Po metų subręsta. Turi muskusines liaukas. Kirstukas nykštukas Sorex minutus. Vandeninis kirstukas - Neomys fodiens. Paprastoji voverė - Sciurus vulgaris. Rutulio formos apie 30cm skersmens būna 1arba 2 angos. Lazdyninė miegapelė - Muscardinus avellanarius. Sveria iki 25g. Ąžuolinė miegapelė Eliomys quercinus Sveria 80g. Pas mus retoka. Jaunikliai 2 vados. Miškinė miegapelė Dryomys nitedula. Sveria iki 50g. Dažniausia viena vada apie 5 jaunikliai. Didžioji miegapelė Glis glis. Viena vada neštumas apie 25 dienos apie 6 jaunikliai subręsta po 1 metų. Beržinė sicista Sicista betulina. Iki 10g. RK. Nėštumas 25d. 2 vados po 6 jauniklius. Priešai visi kas minta peliniais graužikais. Naminė pelė Mus musculus. Sveria 30g. Sveria iki 37 40g. Geltonkaklė pelė Apodemus flavicollis. Sveria iki 10 50g. Kanibalizmas. Nėštumas 25d. Miškinė pelė - Apodemus sylvaticus. Sveria 32g. Pelė mažylė - Micromys minutus. Svere 8g. Pilkoji žiurkė Rattus norvegicus. Vadų per metus , 17 jauniklių , perneša įvairias ligas , didelis kenkėjas. Juodoji žiurkė Rattus rattus.


Kūno viršus apaugęs ilgais kietais 2-3cn spygliais, o kitur (apačia) šiurkščiais plaukais. Turi stiprius žiedinius raumenis jų pagalba, kai pajunta pavojų susisuka į kamuoliuką ir atstato spyglius. Sveria apie 1kg. Dažniausia įsitvirtina ūkiniuose pastatuose, prie trobesių, soduose, kur daug medžių, krūmų, o natūraliuose buveinėse; pamiškese, lapuočių miškuose, pievose, vengia labai drėgnų vietų ir didelių miškų. Savo teritorijoje įrengia žieminius ir vasarinius guolius, vasariniai paprasti įdubimai po aukšta žolė, prie krūmų, gyvatvorių. Vidus išklotas lapais. Dažniausiai žiemoja po šienų, šiaudais, malkomis, sugreptuose lapuose. Į žiemini guoli sunešama sausa žolė, kartais būna negilus urvelis ir jo gale lizdas sėslus, gali išgyventi keletą metų aktyviausias temstant ir naktį. Spalio pab lapkričio pradžioja užmiega, Jo kūno temperatūra nukrenta iki 5-6 laipsniu. Pavasariop kai atšyla pabunda , būna aktyvus ir dieną. Kai poruojasi patinai gali nubėgti 3km. Minta įvairiais bestuburiais ir įvairiais stuburiniais (sliekai, vabzdžiai, gyvates, kiaušiniai) jų organizmas labai greitai pasisavina maistą. Poruojasi kovą-balandį, nieštumas 1,5men, viena arba dvi vados, ir po 3-5 ežiukus. Lizduose su mama aptinkami birželio men maži ežiukai būna su minkštais spygliukais. Subręsta už metų. Nelaisvei išgyvena 10 metų. Priešai: apuokas, lape, barsukas, didesni už ežį suėda su spygliais. Daug žūsta keliuose, nes ten geros sąlygos maitintis.

Gyvena žemėje, todėl priekinės kojos stiprios, akys beveik sunykusios, kailiukas patvarus, tankus. Kurmio akys aguonos dydžio ir atskiria tik šviesą nuo tamsos. Kailiukas tamsiai pilkas, juodas, skirtingai negu kiti gyvūnėliai jis šėrėsi 3 kartus: pavasarį, vasarą, rudenį. Medžiojamas spąstais. Žiemą neužmiegą. Nuo meto laiko keičiasi ir urvelio dydis. Sveria iki 120g. Labiausiai mėgsta vidutinio drėgnumo dirvas, vengia pelkių ir sausų smėlingų dirvų. Gyvenamoji vieta sezonine. Pavasarį aukštesnėse vietose, urvai paviršiniai iki 5cm. Dažniausiai naudojasi senesniais. Vasarą į pomiški traukiasi , kur daugiau drėgmės, rudenį po pievas laukus, žiemai grįsta į mažiau atviras vietas. Nubėga maždaug 4km. Medžiagų apykaita intensyvi po 4-5h vėl ieško maisto, o po 10h žūsta iš bado. Minta tik gyvūniniu maistu. Žiema kaupia atsargas. Sliekai sudaro 80 proc maisto. Poruojasi kovo- balandžio men. atsiveda apie 5 jauniklius. Viena vada per metus. Šonuose turi muskusinės liaukas, kurios skleidžia nemalonų kvapą, todėl plėšrūnai nelabai ėda. Didžiausias priešas barsukas. Daug žūstą kai atšalą oras. Naikina sliekus, padeda dygti sėkloms.

Kailiukas tamsiai rudas, ar juosvas, sveria iki 15g. Dažnas prie vandens telkinių, soduose, parkuose, drėgni lapuočių miškai, kur daug natūralių slėptuvių, retas sausuose miškuose, retokas pastatuose. Gyvena nelygiuose urveliuose po medžių šaknimis, po pūvančiais lapais. Visą parą aktyvus ypač prieš saules tekėjimą arba nusileidžiant. Žiema urveliais bėgioja, ranklioja po lapais žiemojančius bestuburius. Ėda pelių jauniklius, ėda sėklas. Neštumas 3 sav. Maždaug 1-2 vados po 6-8 jauniklius. Po metų subręsta. Turi muskusines liaukas. Priešai: pelėdos, apuokai.

Sveria iki 5,5g Kirstukai naudingi sunaikina nemažai žemes ir ūkio kenkėju. Rudesnis negu paprastai.

Sveria 18-20g gyvena kitų smulkių graužikų urvuose. Ėda varle. Per parą suėda tiek kiek sveria, puola už save didesnius gyvūnus.

Žiema pilkšvaus atspalvio žiemą. Lietuvoj voverių sumažėja dėl kiaunių ir brandžių miškų. Nors miško žvėrelis, bet aptinkama ir kitur kur yra medžių. Mėgsta ir brandžius miškus kur yra eglių, pušų, ąžuolų, skroblu ir gausus lazdyno pomiškis. Gyvena drevėse, bet gali sukti lizdą 5-10m aukštyje. Dažniausiai ant eglių šaknų, kamienų. Vidus išklotas, lapais, plunksnom. Gali slėptis ir kitų paukščių inkiluose. Visa diena veikli, maitinasi ryte ir vakare. Kai šalta po kelias dienas neišlenda iš lizdo. Ant žemes nusileidžia tik ieškodama maisto. Maitinasi: seklomis, riešutais, gilėmis, grybais... Pavasariop griaužia ragus, kaulus. O žiema ruošiasi maistą, žemej slepia gilias, riešutus, smaigsto grybus. Vada du kart per metus veisiasi pavasarį ir vasarą. Neštumas 40 dienų 6-7 jaunikliai. Mėnesio laiko pradeda laipioti.

Gyvūnų biologija. (2016 m. Kovo 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/gyvunu-biologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 11:35