Gyvūnų radionuklidų rezorbcija virškinamajame trakte


Biologijos referatas. Įvadas. Radionuklidai aplinkoje. Cezio šaltiniai. Tritio šaltiniai. Stroncio šaltiniai. Jodo šaltiniai. Radionuklidai gyvūlio organizme. Radionuklidų rezorbcija gyvulių organizme. Radionuklidų kaupimasis gyvulių ir paukščių organizme. Priemonės, mažinančios radionuklidų išsiskyrimą su gyvulinės kilmės produktais. Išvados. Literatūros sąrašas.


Branduolinio ginklo bandymų atmosferoje metu į stratosferą pateko apie 960 PBq 137Cs. Iškritus į žemės paviršių tankis sudarė vidutiniškai 3,14·103 % Atskiruose regionuose dėl geografinių ir meteriologinių sąlygų iškritų tankio vertės žymiai didesnės.

Kitas radioaktyviųjų cezio izotopų šaltinis – branduolinė energetika. Pažymėtina, kad 1 MW elektrinės galios sukuriama net 130 TBq 137Cs, o 2000 metais visose pasaulio branduolinėse jėgainėse sukaupta apie  1021 Bq 137Cs. Žinoma, kad saugiai veikiant branduolinei elektrinei į aplinką 137Cs patenka labai mažai. Eksperimentiškai įvertinta, kad PWR reaktoriuje 1 GW elektrinės galios į aplinką išmetama apie 30 GBq 137Cs. Sudėtingesnė padėtis susidaro radiacinių avarijų atvejais. Pasaulyje užregistruota šimtai avarijų branduoliniuose objektuose, tačiau apčiuopiami radionuklidų kiekiai į aplinką pateko tik nedaugeliu atvejų. Paminėsime keletą reikšmingiausių atvejų, kurie lėmė radionuklidų koncentracijas aplinkoje ne tik lokaliai, bet ir globaliai.

Apibendrinant galima teigti, kad tik branduolinio ginklo bandymų ir Černobylio avarijos padariniai turėjo apčiuopiamą globalinės taršos ceziu pobūdį.

Radionuklidų sklaida aplinkoje yra sudėtingas procesas. Apsiribosime cezio sklaida mitybinėse grandyse, nes maisto produktai yra pagrindinis cezio patekimo į organizmą kelias. Radionuklidų judrumas šioje grandyje priklauso nuo fizikinių-cheminių junginio savybių, aplinkos sąlygų bei biologinių augalų ir gyvūnų ypatumų. Aerozoliai yra pagrindiniai radioaktyviųjų medžiagų nešėjai atmosferoje po sprogimų ar avarijų. Sklaidos procesams svarbu aerozolių tirpumas, aerozolio dydis, augimo greitis, nusėdimo greitis ir t. t. Ypač ilgai radionuklidai užsibūna stratosferoje, stratosferos išsivalymo pusėjimo trukmė virš vienerių metų.

Radioaktyvusis cezis iškritęs ant žemės paviršiaus veikiamas kritulių , erozijos, augalų, mikroorganizmų, žmogaus veiklos bei kitų aplinkos faktorių pasklinda viršutiniame dirvos sluoksnyje (pirmaisiais metais 5-10 cm gylyje), nuklidą sulaiko dirvoje esančios organinės medžiagos, kurios didina dirvos sorbcinę gebą. Augalai beveik visada yra pirminė mitybinė grandis. Radionuklidai į augalą patenka per lapus arba per šaknis. Pvz., perėjimo koeficientai iš užterštos dirvos į augalą grūdams – 5·10-9, bulvėms – 2·10-11, agurkams - 6·10-12, (Bq/kg)/(Bq/km2). Užteršti ceziu pašarai sušeriami gyvuliams. Beveik visas cezis kaupiasi raumenyse, net 80%. Į litrą pieno patenka 0,8 - 1,2% nuo į organizmą patenkančio cezio kiekio.

Tritis (T)  - radioaktyvusis vandenilio izotopas, gaunamas branduolinėse reakcijose. Skyla į 3H2 - skilimo būdu išspinduliuodamas elektroną irantineutriną He+e-+. Skilimo energija labai maža – 18,59 keV, vidutinė  elektrono energija 6,5 keV. Pusėjimo trukmė T1/2=12,32 metų. Tričio branduolys vadinamas tritonu. Natūraliai gamtoje tritis susidaro viršutiniuose atmosferos sluoksniuose azotui susiduriant su greitais neutronais:

Gamtoje tritis aptinkamas HT, HTO ir  organinio tričio formose. Tričio iki branduolinės eros pradžios atmosferoje buvo sukaupta apie 1,851018 Bq. Tričio greitis iš viršutinių atmosferos sluoksnių sudaro 1200 atomų/m2s.  Tačiau termobranduoliniai sprogdinimai staiga padidino tričio kiekį aplinkoje. Nustatyta, kad susprogdinus 1 megatonos (Mt) termobranduolinį užtaisą į aplinką patenka nuo 0,7 iki 2 kg tričio. Bendra tokių sprogdinimų atmosferoje galia apie 500 Mt. Taigi, į aplinką pateko šimtai kilogramų tričio. Įvertinta, kad 1960 metais tričio buvo 62,91018 Bq, t.y. 35 kartus daugiau negu prieš ginklo bandymus. Nutraukus ginklo bandymus tričio koncentracija dėl radioaktyvaus skilimo mažėja. Įvertinta, kad 2000 metais tričio atmosferoje buvo 111018 Bq ir šiandieną pasipildo tik iš branduolinių elektrinių bei natūraliu būdu. Branduolinės elektrinės, pastarųjų metų duomenimis, išmeta dešimtis kilogramų tričio. Įvertinta, kad visų planetos branduolinių elektrinių indėlis į tričio balansą yra 16,71018 Bq.

  • Biologija Referatai
  • 2013 m.
  • 19 puslapių (3521 žodis)
  • Universitetas
  • Biologijos referatai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Gyvūnų radionuklidų rezorbcija virškinamajame trakte
    10 - 2 balsai (-ų)
Gyvūnų radionuklidų rezorbcija virškinamajame trakte. (2013 m. Birželio 17 d.). http://www.mokslobaze.lt/gyvunu-radionuklidu-rezorbcija-virskinamajame-trakte.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 12:05