Helcom veikla Lietuvoje


Laivybos kursinis darbas.

Įvadas. Temos apžvalga ir aktualumas. Darbo objektas ir uždaviniai. Darbo struktūra. Pagrindinės grėsmės baltijos jūros regiono ekologiniam saugumui. Helsinkio komisijos vaidmuo siekiant užtikrinti baltijos jūros ekologinį saugumą. Helsinkio komisijos įkūrimas, vizija ir pagrindiniai tikslai. HELCOM vizija ir pagrindiniai tikslai. Helsinkio komisijos veiksmų planas baltijos jūros pagrindiniai iššūkiai ir pasiekimai. Švedija ir Lietuva helsinkio komisijoje. Lietuvos aplinkos būklės ir pastangos įgyvendinti helsinkio komisijos numatomą bendrą ekologinio saugumo politiką baltijos jūros regione. Grėsmės Lietuvos ekologiniam saugumui. Lietuvos ekologinis saugumas santykyje su ekonominiu bei energetiniu saugumu. Institucijos įgyvendinančios ekologinio saugumo politiką Lietuvoje. Lietuvos vaidmuo pagrindinėse institucijose siekiančiose užtikrinti ekologinį Baltijos jūros saugumą. Išvados. Literatūros ir šaltinių sąrašas.


Darbo objektas ir uždaviniai

Šios problemos aptariamos tam tikruose laiko rėmuose, t.y. pirmiausiai trumpai apžvelgiama Helsinkio Komisijos atsiradimo ir veiklos istorija nuo 1976 metų, kai ji buvo įkurta. Tačiau pagrindinis dėmesys sutelkiamas pastarųjų metų veiklai bei vystymuisi, ypatingai nuo 2007 metų lapkričio 15 d. Krokuvoje priimto Baltijos Jūros Veiksmų Plano.

Pagrindinis darbo tikslas: Kokie Helsinkio Komisijos nustatyti tikslai ir kriterijai, siekiant užtikrinti ekologinį saugumą Baltijos jūros regione, gali sukelti rimtų iššūkių juos įgyvendinančiose valstybėse? Siekiant išsamiau atsakyti į šį klausimą analizuojami ir lyginami Švedijos ir Lietuvos atvejai.

Pagrindiniai darbo uždaviniai, siekiant įgyvendinti tikslą yra:

Baltijos jūra –svarbus geografinis veiksnys siejantis Baltijos jūros regiono valstybes. Nors Lietuva, Latvija, Estija, Suomija, Švedija, Vokietija, Lenkija, Danija, Rusija turi skirtingo ilgio kranto linijas bei skirtingą tapatinimąsi su jūra bei iš to kilusią vienokią ar kitokią politiką istorijos bėgyje, tačiau Baltijos jūros reikšmė ir ypač ekologinis jos saugumas yra nenuginčijamas. Geografiniu požiūriu vienų Baltijos valstybių jūrinės charakteristikos yra reikšmingesnės nei kitų, nevienodo ilgio kranto linijos, skirtingai vystoma laivybos pramonė, nevienoda reikšmė skiriama uostams ir jų vystymuisi, žuvininkystės sektoriui. Nepaisant to, visoms šalims yra svarbus dalyvavimas siekiant užtikrinti ekologinį jūros saugumą, kuris tiesiogiai susijęs su saugumu pačiose valstybėse šioje srityje. Dėl šios priežasties išsamiau aptariamos pagrindinės aplinkos grėsmės visame Baltijos jūros regione, akcentuojant pagrindinius ekologinius iššūkius ir problemas Baltijos jūrai.

Pirmuose darbo skyriuose buvo aptarta ekologinio saugumo samprata politikos mokslų teorijoje, šios sąvokos apibrėžimo pokyčiai nacionalinio saugumo kontekste bei atsiradęs poreikis saugumo problemas spręsti virš valstybiniame lygmenyje. Ekologinio pobūdžio grėsmės iš prigimties peržengia nacionalinių valstybių sienas. Tai įtakojo tarptautinių režimų šiame saugumo sektoriuje atsiradimą, tarp jų ir Helsinkio Komisijos įkūrimą, siekiant užtikrinti Baltijos jūros regiono ekologinį saugumą.

Helsinkio Komisija- Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija, įkurta 1974 metais, visoms su Baltijos jūra besiribojančioms valstybėms pasirašius Helsinkio Konvenciją. Helsinkio Komisijos, arba HELCOM, pagrindinis darbo tikslas apsaugoti Baltijos jūros ekosistemą nuo užterštumo, tai užtikrinant per tarpvyriausybinį bendradarbiavimą tarp Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Lietu vos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Švedijos ir visos Europos bendruomenės. HELCOM vadovaujasi 1974 m. Konvencija dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, kitaip Helsinkio Konvencija. Tai buvo pirmoji regioninė aplinkos apsaugos konvencija, numatanti valstybių narių įsipareigojimus dėl taršos Baltijos jūroje mažinimo.

HELCOM vizija ir pagrindiniai tikslai.

HELCOM pagrindinė ateities vizija užtikrinti sveiką ir funkcionuojančią Baltijos jūros ekosistemą, išsaugoti jos įvairovę, remiant subalansuotą socialinę ir ekonominę veiklą. Siekiant įgyvendinti šią viziją ir pasiekti užsibrėžtus tikslus Baltijos jūros pakrantės valstybės kartu sujungė savo siekius ir pastangas HELCOM organizacijoje. Galima išskirti šias pagrindines HELCOM veiklos gaires :

Aplinkosaugos politikos Baltijos jūros regionui formavimas, vystant bendradarbiavimą ir derinant veiksmus, siekiant įgyvendinti pagrindinius su aplinkosauga susijusius tikslus.

Informacijos pateikimas apie tendencijas, pastangų efektyvumą valstybėse aplinkosaugos srityje bei valstybių bendras iniciatyvas ir pozicijas, pagal kurias būtų įmanoma formuoti bendrą bazę sprendimų priėmimui, teikti rekomendacijas tarptautiniame lygmenyje.

Helsinkio Komisijos susitikimai vyksta kasmet. Komisija atvirai priima rekomendacijas dėl jūrinės aplinkos apsaugos, pagal kurias valstybės narės privalo sukurti įstatyminę bazę bei programas nacionaliniame lygmenyje. Helsinkio Komisijos vadovas keičiasi pagal rotacijos principą, angliško alfabeto seka, kas du metus.

Helsinkio Komisijos struktūrą sudaro Sekretoriatas Delegacijos vadovai ir penkios pagrindinės grupės. Helsinkio Komisija atsakinga už stebėjimą ir vykdymą :

Helcom veikla Lietuvoje. (2016 m. Vasario 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/helcom-veikla-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:14