Helenizmo istorija


Istorijos konspektas. Įvadas. Metodinės pastabos. Makedonijos iškilimas. Šaltiniai. Makedonijos valdovai, jų aplinka. Promakedonietiška graikijos aristokratų veikla. Istorikų darbai. Apie makedoniją ir jos istorinį-kultūrinį vaidmenį. Pasaulinės imperijos kūrimas. Šaltiniai. Aleksandro valstybės organizacija. Politika graikijoje. Valdovo asmenybės vertinimai. Istorikų veikalai. Ekspansijos ir jos ekonominių padarinių interpretacijos. Gyvenimo būdo kaita. Naujų helenistinių valstybių susidarymas, jų raida. Šaltiniai. Imperijos padalinimas. Apie ptolemėjus. Istoriniai tyrimai. Helenizmo atspindžiai senajame testamente. Diadochų (aleksandro politikos įpėdinių) veiklos vertinimai. Helenizmo kultūros savitumai. Šaltiniai. Aleksandrijos miesto steigimas ir plėtra. Apie aristotelį ir jo aplinką. Tyrimai. Helenizmo tęstinumo ir kultūrų sąveikos klausimai. Helenizmo epochos menas.


Pažymėtina, kad antikos autorių darbuose pateikta detalių žinių apie Aleksandro Makedoniečio asmenybę, jo epochą, politikos rezultatus, tačiau daugelis rašiusiųjų siekė daugiau literatūrinių, didaktinių ar politinių tikslų, negu istorinio objektyvumo, todėl sudėtingų helenizmo epochos procesų suvokimui šalia pirminių ir antrinių antikos rašytinių šaltinių būtina studijuoti šiuolaikinės istoriografijos vertinimus, kurie remiasi dvasinės ir materialiosios helenizmo kultūrų palikimo XIX-XX a. tyrimų patirtimi, duomenų visuma.

Profesionaliosios helenizmo istoriografijos pradžia siejama su vokiečių tyrėjo Johano Gustavo Droizeno (Droysen) darbais, kuriuose jau 1833-1843 m. jis paskelbė pirmus tyrimų rezultatus. Istorikas ne tik pirmasis pradėjo vartoti helenizmo terminą, bet ir išskyrė antikos istoriografijoje helenizmo laikotarpį kaip atskirą istorijos tyrimų objektą. Gausi faktinė medžiaga analizuojama žinomame trijų tomų veikale ,,Helenizmo istorija”. Mokslininko koncepcijos esmė- helenizmas tai ne graikų kultūros išsigimimas, kaip tai interpretavo kai kurie to meto istorikai, bet graikų ir rytiečių kultūrų sąveika. Šio laikotarpio vertinimas, autoriaus teigimu, sudėtingas dėl politinės tautų ir valstybių sąveikos. Civilizacijų istorijos prasme veikale nustatoma istorinės raidos jungtis tarp klasikinės Graikijos ir Romos valstybės, tačiau pats autorius nukrypsta ir į tam tikrų politinės istorijos faktorių idealizavimą. Čia išskirti kai kurie minėto veikalo fragmentai, kurie turėtų padėti atskleisti ne tik Aleksandro Makedoniečio veiklos epizodus, bet ir jų vertinimus.

XIX a. pabaigoje helenizmo istorijos tyrimų dalimi tampa ir archeologinių tyrimų duomenys, Ptolemėjų Egipto papirusų bei kitų rašytinių šaltinių turinio dešifravimas. Tai sudarė prielaidas geriau tyrinėti ne vien politinės raidos, kultūros palikimą, o taip pat ir socialinius- ekonominius klausimus, kaimo bei miesto bendruomenės kaitą, religijos įtaką visuomenei. Šaltinių tyrimų plėtimas, jų analizės metodų tobulėjimas, esminių helenizmo istorijos problemų konkretizavimas būdingas XX a. pirmosios pusės istorikų U.Vilkeno (Wilcken), A.Maspero, K.Belocho, V.W.Tarno darbams. Iš dalies pažymėtinas pastarojo istoriko veikalas ,,Helenizmo civilizacija”, kuris pirmą kartą publikuotas 1927 m. ir vėliau ne kartą pakartotinai leidžiamas įvairiomis kalbomis. Šios monografijos reikšmė istorijos mokslui akcentuotina tuo, kad joje tiek politinių, tiek ir ekonominių, socialinių bei kultūros pasiekimų analizės požiūriais mėginama vertinti helenizmo laikotarpį, tai yra vertinti civilizacijos visumą. Vienok Viljamas Tarnas, polemizuodamas su kitais to meto istorikais, skeptiškai vertino galimybę tiksliai apibrėžti helenizmo sklaidos proceso esmę. Helenizmo įvertinimo sudėtingumą pripažino ir vėlesni istorikai, tačiau ne visiems mokslininkams buvo priimtinos tam tikro istoriografijos ribotumo nuostatos. Kai kuriuos helenizmo istorijos pažinimo klausimus atspindi šiame rinkinyje pateikti minėto mokslininko tekstai.

Nuo XX a. vidurio pastebima tam tikra helenizmo tyrimų tematikos siaurėjimo, mokslinės specializacijos tendencija, tačiau į mokslinį akiratį patenka vis daugiau šaltinių, operatyviau skleidžiama ir panaudojama nauja mokslinė informacija apie gretimų istorijos problemų ir kitų mokslų tyrimų rezultatus, išleidžiama nemažai kolektyvinių fundamentinių leidinių (,,Visuotinės civilizacijų istorijos” knygų serija Prancūzijoje ir kt.). Istoriografijoje pradėta analizuoti graikų-makedoniečių užkariavimų politikos padarinius, kolonizavimo aspektus, prievartos taikymo elementus, socialinių ar etninių konfliktų pasireiškimą.

Pristatomame rinkinyje pateikti H.Bengtsono, M.Hado, F.Šachermeiro, D.Šliumberže darbų fragmentai. Šie mokslininkai ne tik plėtojo atskirų helenizmo problemų analizę, bet ir skatina diskusijas, skirtingų teorinių interpretacijų raišką.

Šiuolaikinėje helenizmo istoriografijoje yra kelios esminės helenizmo istorijos visumą apibūdinančios interpretacijos. Dalis mokslininkų teigia , kad helenizmas-senovės Rytų pasaulio raidos tąsa ir iš esmės niekuo nesiskiria. Kiti istorikai helenizmą traktuoja kaip atskirą, susiformavusį dalyką, bet akcentuoja arba graikų kultūros plitimą Rytuose, arba graikų ir Rytų kultūrų elementų sąveikos svarbą.

Helenizmo klausimų tyrimai yra viena iš svarbių antikos istorijos krypčių ne tik Vokietijoje bei Prancūzijoje, bet ir kitų šalių mokslinių institucijų, tyrėjų darbuose, todėl čia įtraukta prieš kelis metus Suomijoje išleistos A.Lampelos monografijos ,,Roma ir Ptolemėjų Egiptas”, o taip pat pačių graikų, rusų mokslininkų kolektyvinių leidinių ištraukos, kurios praplečia helenizmo kultūros istorijos žinias, rodo atskirų klausimų interpretacijų savitumus. Lituanistine helenizmo studijų prasme pažymėtinas daugiatomis JAV ir Lietuvoje publikuotas A.Rubšio veikalas ,,Raktas į Senąjį Testamentą”, kuriame helenizmo laikotarpis iš dalies aptariamas Šventojo Rašto istoriškumo problematikos analizės kontekste.

  • Istorija Konspektai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 74 puslapiai (39563 žodžiai)
  • Universitetas
  • Istorijos konspektai
  • Microsoft Word 175 KB
  • Helenizmo istorija
    10 - 5 balsai (-ų)
Helenizmo istorija. (2015 m. Spalio 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/helenizmo-istorija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 16:23