Hemingvėjus Atsisveikinimas su ginklais aprašymas


Lietuvių aprašymas. Kūrinio tema Apie leitenanto Frederiko Henrio gyvenimą karo metu ir meilę seselei Ketrinai. Problema. Laikas Pirmasis Pasaulinis karas. Vieta Italija, Šveicarija. Nuomonė. Knyga sujaudino. Iš pirmo žvilgsnio, tai knyga apie karą ir gal ne kiekvieną skaitytoją patrauktų tokia knyga. Tačiau skaitydama ją aš supratau, kad istorija tik vyksta karo metu, bet visa jos dvasia yra meilė. Ir labai malonu buvo ją skaityti, nes ši meilės istorija tęsėsi per visą knygą. Šioje knygoje tikrai nepritrūksta veiksmo, ji parašyta sklandžiai ir man ypatingai patiko rašytojo stilius kadangi jis rašė pirmuoju asmeniu, tai yra iš pagrindinio veikėjo pozicijos, nuolatos buvo dėstomos jo mintys. Ir skaitydama jas jaučiausi kaip pats veikėjas, nes tai nebuvo tiesiog sklandžiai išdėstytas tekstas, o tikros mintys, tokios pat nenuspėjamos, kaip tikrovėje. Taigi bet kam siūlai paskaityti šį kūrinį, nes jame nebus kada ilsėtis, o perskaičius tikrai yra ką apmastyti. Turinys. Aforizmai ir patikusios mintys. Faktai apie autorių ir knygą.


Karas, atrodo, trunka jau labai ilgai. Frontas priartėjo prie Karso, mūsiškiai užėmė Kuką, kitoje pusėje upės, priešais Plavą ir dabar žygiavo į Bainzicos plokščiakalnį. Ir ateinančių metų galėjai tikėtis visko. Italų kariuomenėje žuvo daug karių. Šitai negalėjo trukti ilgiau, netgi tuomet, austrams dar liktų daugybė kalnų. Šiaip kare mūsiškiai žygiavo į priekį, bet apačioje, pajury buvo pelkės ir klampynės. Leitenantas norėjo kuo greičiau grįžti į frontą, bet teko dienas vis dar leisti ligoninėje, nes nebuvo pakankamai pasveikęs. Kartą, vieną naktį jiedu su Ketrina gulėjo ir stebėjo lietų. Ji prisipažino, kad bijo lietaus, nes kartais atrodo, kad mirs per lietų ir, kad lietus meile neša nelaimę. Nei vienas tuo nenorėjo tikėti, ir leitenantas liepė jai nutilti, nes nenorėjo klausyti škotiško kliedesio.

Vieną dieną jie nuvažiavo į lenktynes kartu su Fergiuson ir Krouelu Rodžersu, kuriam sprogęs degtuvas buvo sužeidęs akį. Šiaip Italijoje lenktyniavo žokėjai, kurie buvo išvyti iš viso pasaulio hipodromų. Jiems pasisekė, kad žmogus, stovėjęs prie vartų, įleido juos be bilietų, nes buvo uniformuoti. Pakilo į centinę tribūną, iš kurios viskas puikiai matėsi. Jie statė už žirgą, kurio spalva jiems labai patiko ir laimėjo aštuoniolika lirų. Vėliau Ketrina su leitenantu atsiskyrė nuo kitų, nes norėjo pasivaikščioti ir pabūti dviese.

Kai nuvyko į vietą, Henris sužinojo, kad austrai atsilaikė prieš daugelį italų puolimų ir todėl dabar patys užsimanė užimti priešo žemes, todėl jų frontas traukiasi. Frederikas ir trys šoferiai turėjo surinkti Goricijos ligoninės įrangą ir trauktis. Bet keliauti jiems sekėsi sunkiai, nes eismas buvo perpildytas visokių tankų, vežimų ir t.t. Paskui Henris pamatė, kad vienas tų šoferių sutiko pavežti mechanikų porą, o kitas kelias paaugles. Dėl to, kad oras gali pragiedrėti Frederikas išsigando, nes tada kiltų austrų lėktuvų puolimo grėsmė. Po kurio laiko jie išsuko iš kelio, bet deja įstrigo purve. Mechanikai, kuriuos jie vežė, nemėgo karo ir kariaujančių žmonių, todėl padėti ištempti sunkvežimio nepadėjo. Kilo konfliktas ir galiausiai Frederikas vieną iš jų nušovė, nes jie nepakluso. Tai buvo pirmoji jo žmogžudystė. Toliau jie nusprendė eiti pėsčiomis, prieš tai dar liepę paauglėms grįžti į pagrindinį kelią. Ėjo jie ilgai, kol pamatė vokiečių dviratininkus, bet šie jų nepastebėjo. Paskui iš tolo kažkas nušovė vieną iš šoferių, o kitas vėliau pasidavė priešui. Jie pernakvojo kažkokiame apleistame italų name, o ryte ėjo toliau, kol pasivijo italų kariuomenę, kur taip pat ramu nebuvo, nes kareiviai buvo pradėję maištauti. Prie tilto Henris pastebėjo, kad kitoje pusėje yra budinčių sargybinių. Visi karininkai, kurie nebuvo kartu su savo būriu, karo žandarmerija šaudydavo. Frederiko antpečiai jį išdavė ir jis šoko į upę, nes kitaip jį būtų nušovę. Nutolęs nuo tilto jis išlipo į krantą. Po kurio laiko jis priėjo traukinio bėgius ir įšoko į kažkokį traukinį, kuris vėliau nuvežė jį į Milaną. Važiuodamas ir vis mąstydamas, jis nusprendė, kad daugiau šiame kare jis nedalyvaus. Milane jis sužinojo, kur gyvena Ketrina. Ji gyveno Strezos miestelio viešbutyje su drauge sesele. Kelias dienas jie buvo kartu ir laimingai leido laiką, kol neatėjo Henrio draugas ir nepranešė, kad Henrį ruošiasi ryte suimti. Tas draugas buvo barmenas. Jis atidavė savo valtelę ir Henris su Ketrina išplaukė naktį į Šveicariją. Pasieničiai valties nepastebėjo, todėl jie sėkmingai išsilaipino Šveicarijoje. Ten deja, juos sugavo policija, bet jie paaiškino, kad yra turistai, kurie atvyko pasimėgauti žiemos sportu ir policija patikėjusi leido jiems likti.

  • Lietuvių kalba Aprašymai
  • 2015 m.
  • 11 puslapių (4825 žodžiai)
  • Lietuvių aprašymai
  • Microsoft Word 108 KB
  • Hemingvėjus Atsisveikinimas su ginklais aprašymas
    10 - 4 balsai (-ų)
Hemingvėjus Atsisveikinimas su ginklais aprašymas. (2015 m. Sausio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/hemingvejus-atsisveikinimas-su-ginklais-aprasymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 16:14