Hemodinamika


Impedanso kardiografija. Hemodinamikos rodikliai. Impedanso pletizmografija. Kardiografo veikimo principas. Referatas apie kardiografija. Dializės tirpalai. Neinvaziniai hemodinamikos stebesena anestezijos metu. Pletizmografijos principas. Kraujagysliu reografija. Hemodinamika tai.

Medicinos referatas. Įvadas. Širdies – kraujagyslių sistemos fizikinis modelis. Kraujo slėgis. Arterinis kraujo slėgis (aks). Dializės principas. Dializės tirpalai. Išvados. Literatūra. Hemodinamikos tyrimai lietuvoje pradėti dar septintajame dešimtmetyje, prasidėjus šiuolaikinės kardiochirurgijos vystymuisi ir plėtrai. Pirmieji darbai atlikti vilniaus universiteto medicinos fakulteto ir kauno medicinos universiteto (tada – instituto) mokslininkų – kardiochirurgų, anesteziologų. Dar nepaplitus swan ganz kateteriams klinikinėje praktikoje, vilniaus universitete kardiochirurginių operacijų metu buvo kateterizuojama plaučių arterija, o vėliau buvo atliekami hemodinaminių rodiklių matavimai. Profesoriaus juozo ivaškevičiaus daktaro disertacijoje nagrinėjant ilgalaikės dirbtinės plaučių ventiliacijos po širdies vožtuvų protezavimo operacijų prob-lemas, analizuoti ir hemodinamikos rodikliai ir jų pokyčiai, tuo tarpu habilituoto daktaro disertacijoje buvo nagrinėtas kalcio kanalų blokatorių ir beta adrenoblokatorių vaidmuo ruošiant išemine širdies liga sergančius ligonius miokardo revaskuliarizacijos operacijoms, jų įtaką anestezijos ir kardioplegijos eigai. Darbo metu buvo atliekama tiek pa kateterizacija, tiek ir reografiniai (impedanso kardiografijos) matavimai. Tik vėliau lietuvoje pradėtos tyrinėti neinvazinių hemodinamikos tyrimų (reografijos, pletizmografijos – impedanso kardiografijos pirmtakų) platesnio pritaikymo galimybės. Kauno medicinos universiteto biomedicininių tyrimų institute buvo įsteigta hemodinamikos laboratorija, kurioje plačiau tyrinėjami aktualūs hemodinamikos, kardioplegijos klausimai tikslas: išsiaiškinti hemodinamikos svarba ir metodika. Uždaviniai:. Išsiaiškinti koks yra širdies - kraujagyslių fizikinis modelis. Aptarti slėgio matavimo būdus. Išanalizuoti medicinoje naudojama dializės svarbą ir jos principą. Išsiaiškinti tirpalų difuzijos ir osmoso reikmę hemodializėje.


Hemodinamikos tyrimai Lietuvoje pradėti dar septintajame dešimtmetyje, prasidėjus šiuolaikinės kardiochirurgijos vystymuisi ir plėtrai. Kauno medicinos universiteto biomedicininių tyrimų institute buvo įsteigta hemodinamikos labo kraujas teka nuolatiniu ratu, kurį sudaro kelių tūkstančių kilometrų ilgio kraujagyslės. Iš jų kapiliarų 100000 km ilgio labai lanksčių vamzdelių tinklas. Iš širdies ir įvairaus skersmens kraujagyslių sudaryta širdies ir kraujagyslių sistema, kurios pagrindinė funkcija yra užtikrinti nepertraukiamą kraujo tekėjimą kraujagyslių sistemoje. Tokios kraujotakos fizikinį modelį galima įsivaizduoti kaip uždarą, neturinčią ryšio su atmosfera, labai išsišakojusią, užpildytą skysčiu ir turinčią elastingas sieneles vamzdelių sistemą (1 pav. ). Kraujo tekėjimą užtikrina ritmiškai dirbantis siurblys (realiai ? širdis), modelyje guminė kriaušė (g). Suspaudus guminę kriaušę, joje esantis skysčio tūris prasiskverbia per vožtuvą k1 į vamzdelių sistemos a pusę, sukeldamas skysčių tekėjimą sistemos b pusėje. Kai vožtuvas k1 užsidaro, kriaušė išsiplečia, o per vožtuvą k2 iš b pusės į kriaušę patenka atitinkamas skysčio tūris. Šios sistemos ypatumas (ypač vidurinėje jos dalyje) – tai laipsniškas bei daugkartinis vamzdelių išsišakojimas. Vidurinė dalis sudaryta iš trumpų, lygiagrečių, mažo skersmens vamzdelių, kuriu bendra skerspjūvio suma yra tokia, kad skysčio greitis joje sumažėja iki nulio. Vidinė trintis į vamzdelių sieneles didelė. Ši sistemos dalis labiausiai priešinasi skysčių tekėjimui ir tkita sistemos ypatybė? Tai vamzdelių sienelių elastiškumas. Po kriaušės suspaudimo skysčiui patekus į sistemos a dalį, slėgis vamzdelyje pakyla, elastinės indo sienelės išsiplečia patalpindamos skysčio perteklių (1 pav. , b). Po to vamzdelio sienelės po truputį traukiasi, o skysčio perteklius perstumiamas į kitas sistemos dalis, kurių sienelės taip pat išsiplečia (1 pav. , c). Vėliau sienelės po truputį susitraukia stumdam pradinis slėgis užtikrinantis kraujo tekėjimą kraujagyslių sistema, atsiranda dirbant širdžiai. Todėl panagrinėsime reiškinius, vykstančius didžiajame kraujo apytakos rate. Po kiekvieno kairiojo širdies skilvelio susitraukimo į aortą, kurioje jau yra kraujo, patenka taip vadinamas smūginis kraujo tūris (apie 65 ??70 ml kraujo). Tada aortos vožtuvai užsidaro. Papildomas kraujo tūris, patekęs į aortą, joje padidina slėgį ir ištempia jos sieneles.

  • Medicina Referatai
  • 2011 m.
  • 11 puslapių (2210 žodžių)
  • Medicinos referatai
  • Microsoft Word 195 KB
  • Hemodinamika
    8 - 1 balsai (-ų)
Hemodinamika. (2011 m. Lapkričio 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/hemodinamika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 08:20