Hemoraginis insultas Paciento slauga


Slaugos referatas. Įvadas. Hemoraginis insultas. Klinika. Laiko įtaka insulto įvykimui. Lokalizacija. Intracerebrinės hemoragijos priežastys. Subarachnoidinės hemoragijos priežastys. Rizikos faktoriai. Gydymas. Intracerebrinės kraujosruvos gydymas. Subarachnoidinės kraujosruvos gydymas. Pirmoji pagalba. Ikihospitalinė pagalba. Specealizuota pagalba ligoninėje. Profilaktika. Komplikacijos. Insulto atpažinimas. Reabilitacija po insulto. Situacija. Slauga. Literatūra.


Darbo naujumas. Europos Sąjungoje per metus įvyksta apie vieną milijoną insultų. Kiekvienais metais 700 000 žmonių Jungtinėse Valstijose patiria naują arba pakartotinį galvos smegenų insultą: apie 500 000 yra pirmoji ataka, 200 000 – pakartotinės atakos. Nustatyta, kad vidutiniškai kas 45 sekundės įvyksta galvos smegenų insultas, kas 3 – 4 minutės nuo insulto miršta žmogus.

Plyšus galvos smegenis maitinančiai kraujagyslei ir išsiliejus kraujui įvyksta vadinamasis hemoraginis insultas. Hemoraginiai insultai yra dviejų tipų. Tai kraujo išsiliejimas į patį smegenų audinį, kai formuojasi kraujo sankaupa, vadinama intracerebrine hematoma, spaudžianti gretimas smegenų struktūras, ir kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais, vadinamoji subarachnoidinė kraujosruva. Ji dažniausiai įvyksta plyšus smegenų kraujagyslių aneurizmoms, o išsiliejęs kraujas patenka į smegenų skystį, kuris supa smegenis iš visų pusių ir tarp kitų funkcijų atlieka ir apsauginį, amortizacinį vaidmenį (Rastenytė, Šopagienė, 2004).

Insulto simptomai priklauso nuo to, kuris galvos smegenų pusrutulis yra pažeistas, kuri smegenų dalis yra pažeista ir nuo pažeidimo dydžio. Todėl kiekvienam asmeniui insultas gali pasireikšti skirtingais simptomais. Reikia atsiminti, kad insultą gali lydėti galvos skausmas, tačiau insultas gali būti ir visai beskausmis. Staiga atsiradus simptomams, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykęs gydytojas įvertins ligonio būklę ir pasiųs stacionariniam gydymui. Būtina atsiminti – kuo anksčiau bus kreiptasi į gydytoją, tuo lengvesnių insulto pasekmių galima tikėtis (Rastenytė, Šopagienė, 2004).

Paplitusi nuomonė, kad dažniausiai galvos smegenų insultas įvyksta miegant. Tačiau, kaip parodė naujausi moksliniai tyrimai, didžioji dalis tiek išeminių, tiek hemoraginių insultų įvyksta rytinėmis valandomis: tarp 6 valandos ryto ir 12 valandos dienos. Šiomis paros valandomis įvyksta du kartus daugiau insultų nei laikotarpiu nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto ir vidutiniškai 80 proc. daugiau nei kitomis paros valandomis.

Stebimi ir tam tikri sezoniniai svyravimai: daugiau žmonių galvos smegenų insultu suserga šaltuoju metų periodu, žiemą, mažiausiai sergama vasarą.

Dažniausiai minimos keturios galimos priežastys. Pirma, šaltuoju metų periodu vidutinis arterinis kraujo spaudimas yra didesnis nei vasarą, tikriausiai dėl vėsesnio oro sąlygoto periferinių kraujagyslių susitraukimo. Antra, kraujo riebalų – cholesterolio ir trigliceridų koncentracija kraujyje taip pat būna didesnė žiemą nei vasarą. Trečia, kas ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, rudens-žiemos periodais didėja kraujo klampumas ir fibrinogeno (vieno iš pagrindinių kraujo krešumo sistemos komponentų) koncentracija kraujo plazmoje. Ketvirta, nemažos reikšmės gali turėti virusinių infekcijų, ypač gripo, taip pat kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemijos (Rastenytė, Šopagienė, 2004).

Hemoraginis insultas gali įvykti ir dėl arterijų sienelės amžinių pokyčių. Aterosklerozinės plokštelės pa-dengia arterijos sieneles iš vidaus, sukeldamos jų elas-tingumo sumažėjimą bei trapumą, tai turi lemiamos reikšmės arterijai plyšti pa-didėjusio arterinio kraujo spaudimo metu.

Intracerebrinės kraujosruvos gydymas

Smegenėlių kraujosruva, kuri sukelia smegenų kamieno kompresiją ir ligonio neurologinės ir/ar sąmonės būklės blogėjimą

Intraskilvelinė kraujosruva, kuri sukelia ir/ar sąmonės būklės blogėjimą.

Kraujosruvos chirurginį gydymą rekomenduojama atidėti, jeigu yra:

Labai sunki ligonio būklė– ≤5 balai pagal GKS

Sutrikęs kraujo krešėjima sunkios gretutinės ligos, sukeliančios ryškų organųfunkcijos nepakankamumą

Atsiradus pirmiesiems insulto simptomams pirmoji pagalba jau prasideda namie iki atvykstant greitosios medicinos pagalbos medikams arba patenkant į ligoninę. Teisingas diagnozės suvokimas ir laiku pradėtas gydymas gali nulemti kelią tarp gyvenimo ir mirties. Įtarus galimus insulto požymius reikia kuo grei čiau kviesti greitąją medicinos pagalbą arba vežti ligonį į artimiausią ligoninę, kur yra specializuotas insultų arba neurologijos skyrius ir yra galimybė atlikti galvos smegenų kompiu terinės tomografijos tyrimą. Iki atvykstant medikams ligonį reikia paguldyti į lovą (nesąmoningą ligonį paguldyti ant šono), atverti langą, atsegti apykaklę. Įvykus klinikinei mirčiai reikia atlikti širdies masažą ir dirbtinį kvėpavimą. Sąmoningam ligoniui neduoti nei gerti, nei valgyti. Ligonio negalima palikti vieno, kol atvyks greitoji medicinos pagalba.

  • Slauga Referatai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 17 puslapių (3319 žodžių)
  • Kolegija
  • Slaugos referatai
  • Microsoft Word 42 KB
  • Hemoraginis insultas Paciento slauga
    10 - 10 balsai (-ų)
Hemoraginis insultas Paciento slauga. (2015 m. Birželio 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/hemoraginis-insultas-paciento-slauga.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 16:16