Henrikas Cigriejus


H. čigriejus. Čigriejus eilėraštis duona.

Lietuvių referatas. Dainiškasis ketureilis viešpatauja diplomuoto lituanisto (1958), Vilniaus kooperacinio technikumo dėstytojo, lyrikoje. Tik jo eilėraščių knygose „Metus šviesos" (1971), „Nedylanti lauko delčia" (1977), „Dangus, rytas ir vakaras" (1981), „Rudenio žiedas" (1985), „Baltojo alksnio sodinimas" (1988), „Po laiko juokas - vėlyva metūgė" (1994) melodinga eilutė krypsta į pašnekesio toną ir prisiima epines spalvas. Jis rašo apie senį, kremtantį ragaišio riekelę, šlubą katiną, einantį per baltą stogą.


Tik jo eilėraščių knygose metus šviesos (1971), nedylanti lauko delčia (1977), dangus, rytas ir vakaras (1981), rudenio žiedas (1985), baltojo alksnio sodinimas (1988), po laiko juokas - vėlyva metūgė (1994) melodinga eilutė krypsta į pašnekesio toną ir prisiima epines spalvas. Tačiau jau kitoje eilėraščio strofoje seniai medžiais kreivais palieka , jie linguoja ir nieko nesako , o vietoj šlubo katino pasirodo žmonės, kurie eina tiesiai į mirtį. Tarytum į darbą . Netikėtus peršokimus valdo plonyčiai refleksijos siūlai, palikti potekstėje, nesuvyti į vientisą giją ar užsklendžiantį aforizmą. Eilėraščio aš neturi jokių savo reikšmingumo iliuzijų ir visažinystės pozų. Tai tylus mažo žmogaus balsas, norįs įsiklausyti į duoną kepančių namų jaukumą, būti gimtųbet tas žmogus jau nebeturi gimtųjų namų, pūgoje liko užpustyta armonika; tik vakarykščia diena šaukia atgalios; tu ateini prie upės, tėvo kapą aplankęs . Elegiška praeinančio laiko ir egzistencinio netikrumo intonacija, vyriškai tramdoma, h.

Henrikas Cigriejus. (2011 m. Rugpjūčio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/henrikas-cigriejus.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 00:12