Henrikas nagys eilėraščio interpretacija


Henrikas nagys aitvaro brolio neisdaviau analize. Aitvaro brolio neisdaviau analize. Henrikas nagys broliai balti aitvarai. H. nagys „aitvaro brolio neišdaviau“. Aitvaro brolio neisdaviau interpretacija. Henrikas nagys interpretacija. Henrikas nagys aitvaro brolio neisdaviau. Henrikas nagys analize. Henrikas nagys eilerastis aitvaro brolio neisdaviau. Henrikas nagys aitvaro brolio neisdaviau interpretacija.

Lietuvių interpretacija. Henrikas Nagys, gyvenęs 1920-1996m. buvo vienas iš lietuvių išeivijos rašytojų. Poetas priklausė žemininkų, kitaip lankininkų kartai ir taip, kaip ir visi jie, rašė individualiai ir subjektyviai, svarstydamas, buvimo pasaulyje rūpesčius. Kitos H.Nagio kūrybos temos – žmogaus nutautėjimas, savęs ieškojimas ir vienišumas. Šios temos atsispindi ir nagrinėjamame eilėraštyje, iš priešpaskutinio, rašytojo rinkinio - „Broliai balti aitvarai“.
Eilėraštis iš rinkinio „Broliai balti aitvarai“ pilnas simbolizmo, gana subtilus ir meistriškai perteiktas. Kūrinys neturi pavadinimo, tačiau patys pirmieji eilėraščio žodžiai atspindi temą: „Aitvaro brolio neišdaviau“. Čia, žodis „aitvaras“, reiškia rašytojus išeivius, jų rašomus kūrinius, kurie rašė Lietuvai, nors buvo toli nuo jos. Rašytojų kūriniai, skriedavo per visą žemę, skleisdami gėrį, taip pasikedami lietuvių ausis. Kitas žodis „brolis“, įprasmina jau konkrečius, jo kartos rašytojus, žemininkus, kuriems ir buvo paskirtas visas eilėraščių „Broliai balti aitvarai“ rinkinys. Tai yra – A.Škėma, J.Kaupys, A.Mackus. Šie poetai buvo artimiausi H.Nagiui, tūrėjo bendrus tikslus, ėjo vienu, tautos aukštinimo keliu, todėl ir buvo pavadinti broliais. Na, o žodis „neišdaviau“ savaime sombolizuoja vieningumą, norą būti su kažkuo.Taigi žodžiais „Aitvaro brolio neišdaviau“ tiksliai nusakoma eilėraščio prasmė, o žodžių simbolika nurodo jų esmę.
Kitas, esminis kūrinio aspektas – gaisras. Praradimai, skausmingai minimi tokiais žodžiai, kaip: „Sudegė kaimas/Pusto karštais pelenais“, „Lyja žarijų lietum“ ir „Sudegė žemė/Pusto pilkais pelenais“. Čia ugnis – tai baimė likti vienam, savęs praradimas, savotiška grėsmė išnykti kaip viskas išnyksta ugnyje. Žarijų lietus – tai visą, kas trugdo žmonėms būti kartu, kas maišo kurti ir gyventi savam krašte, tai žmonės, taisyklės ir nuostatos trugdančios jaustis nepriklausomiems. O pelenai – tai buvusi Lietuva, kuri po truputį nyko jų akyse. Visą, kas siejama su gaisru, eilėraštyje akcentuojama kaip visapusiškas tautos ir savęs praradimas.

Henrikas nagys eilėraščio interpretacija. (2012 m. Gegužės 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/henrikas-nagys-eilerascio-interpretacija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 10:58