Hidrodinamika


Tėkmės vientisumo lygtis. Debito pastovumo lygtis. Hidrodinaminis slegis. Hidrodinamikos taikymas. Hidromechanikos namu darbas. Hidrodinamika.. Hidrodinamikos pagrindai. Hidrodinamikos uzdaviniai. Eulerio ir lagranžio aprašymo. Slegis judanciame skystyje.

Mechanikos konspektas. Hidrodinamika. Hidrodinamikos ir hidrokinematikos apibrėžimai. Hidrodinaminės charakteristikos. skysčio dalelių judėjimo greitis ir hidrodinaminis slėgis. Pagrindinės sąvokos, apibūdinančios skysčio tekėjimą. Skysčio tekėjimo tyrimo metodai. Lagranžo ir oilerio (euler) metodai. Tėkmės geometriniai elementai. Skysčių tekėjimo rūšys. Sukūrinis ir besūkuris skysčių tekėjimas. Plokščiasis potencinis skysčių tekėjimas. Greičio potencialas. Nusistovėjęs ir nenusistovėjęs skysčių tekėjimas. Tolyginis ir netolyginis tekėjimas. Beslėgis ir slėginis tekėjimas. Laminarinis ir turbulentinis tekėjimas. Elementariosios čiurkšlės debitas. Tėkmės debitas. Debito pastovumo lygtis (tėkmės vientisumo lygtis). Neklampaus skysčio dinamika. Skysčio tekėjimo vientisumo lygtis. Diferencialinės skysčio tekėjimo lygtys. Diferencialinių idealiojo skysčio tekėjimo lygčių integravimas. Bernulio lygtis, taikoma elementariajai čiurkšlei. Bernulio lygties geometrinė ir energetinė prasmė. Bernulio lygtis, taikoma realiojo skysčio elementariajai čiurkšlei. Bernulio lygtis, taikoma realiojo skysčio tėkmei. Bernulio lygties taikymo atvejai ir praktinio taikymo pavyzdžiai (venturimetras, ežektorius).


Hidrodinamika yra hidromechanikos šaka, tirianti nespūdžiųjų skysčių tekėjimą ir jų sąveiką su kietuoju kūnu arba dviejų skirtingų skysčių (arba skysčio ir dujų) skiriamuoju paviršiumi.

Hidrodinamikos metodais nustatomas skysčio greitis ir slėgis bei kiti parametrai bet kuriame tėkmės taške, bet kuriuo laiko momentu. Taip pat galima nustatyti slėgio ir trinties jėgas, veikiančias skystyje judantį kūną.

Skysčių dinamika arba hidrodinamika (gr. dynamis – reiškia jėgos ) – tai skysčių mechanikos (hidraulikos) šaka, kurioje nagrinėjamas skysčio judėjimas, įvertinant jį veikiančias jėgas. Teorinius hidrodinamikos pagrindus sudaro oilerio idealiojo skysčio lygtys bei navjė ir stokso klampiojo skysčio lygtys.

Hidrokinematika arba skysčių kinematika (gr. kinema – reiškia judėjimas ) – tai skysčių mechanikos (hidraulikos) šaka, nagrinėjanti skysčio judėjimą tik geometrine prasme, neatsižvelgiant į skystį veikiančias jėgas.

Skysčių kinematikos tyrimo objektas yra tėkmės greičių laukas. Pagrindiniai skysčių kinematikos uždaviniai – nustatyti tėkmės vientisumo sąlygas ir apskaičiuoti įvairiuose tėkmės taškuose tekėjimo greičius ir pagreičius, kai yra žinomos tėkmę ribojančiuose paviršiuose greičių reikšmės arba tam tikruose tėkmės taškuose žinomos tekėjimo charakteristikos.

žinant greičių pasiskirstymą tėkmėje, galima išspręsti daug įvairių uždavinių, pavyzdžiui, apskaičiuoti pratekančio skysčio kiekį, ištirti skysčio dalelių judesio pobūdį, nustatyti, ar jos juda besisukdamos, ar tik slinkdamos.

Hidrodinamikos metodai padeda spręsti hidrologijos, hidrotechnikos, meteorologijos, šiluminės fizikos (šilumos mainų) uždavinius, atlikti hidraulinių turbinų, siurblių, vamzdynų skaičiavimus. Kai skystis yra idealusis (visiškai nesuspaudžiamas ir visiškai neklampus, Tarp jo dalelių nėra trinties), hidrodinaminio slėgio sąvoka ir savybės yra tokios pačios kaip ir hidrostatinio slėgio. Kai skystis yra realusis, jam tekant atsiranda tangentiniai įtemtekančiame skystyje skysčio dalelių judėjimo greitis u ir hidrodinami p – hidrišsprendus (. 2) ir (. 3) lygtis, galima kiekviename erdvės taške apskaičiuoti dydžius u ir p įvairiais laiko momentais. Nustačius judančiame skystyje greičius, vandens kiekius ir slėgius galima spręsti praktinius uždavinius: skaičiavimais nustatyti vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo ir vėdinimo sistemų vamzdžių skersmenis, nustatyti vagų skersinių profilių parametrus, konstruoti hidraulines mašinas, projektuoti hidrotechninius statinius.

Hidrodinamika. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/hidrodinamika.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:12