Hidroterapija ir balnoterapija


Balneoterapija. Hidroterapijos poveikis. Hidroterapija ir balneoterapija. Hidroterapijos metodai. Indiferentine temperatura. Vandens terapijos skaidres. Hidroterapija vandens slėgis. Balneoterapijos medziaga. Hidroterapijos istorija. Salto vandens terapija.

Kūno kultūros referatas. Vandens fiziologinis ir terapinis poveikis. Hidroterapijos ir balneoterapijos metodai. Vandens terapija. Gydomosios vonios. Balneoterapija. Gydomieji dušai. Gėlo vandens gydomosios vonios. Gydomasis baseinas. Pirtys. Vandens terapija vietinio veikimo metodais. Balneoterapija. Paciento priežiūra ir slauga gydomosios vonios laikotarpiu. Gydomasis vandens gėrimas (mineralinio vandens gėrimasir fizioeliminacija. Talasoterapija - ne tik senovės graikų privilegija. Daktaro s. Kneipo rekomenduojami grūdinimosi metodai. Mitai apie vandenį.


Fizioterapijoje naudojamas gėlas, natūralus mineralinis arba gydomosiomis medžiagomis mineralizuotas vanduo. Hidroterapija - tai įvairios temperatūros gėlo vandens naudojimas gydymui, sveikatinimui, ligų prevencijai. Balneoterapija - tai organizmo veikimas natūraliu mineraliniu arba dirbtiniu būdu mineralizuotu vandeniu. Gėlo vandens veikimo mechanizmą lemia temperatūrinis ir mechaninis komponentai, mineralinio arba mineralizuoto - dar ir cheminis komponentas.

Gydyti naudojamas vanduo pagal temperatūrą skirstomas į šaltą (žemiau +20°c), vėsų (nuo +20°c iki +33°c), indiferentinį (nuo +34° c iki +36° c+37° c), šiltą (nuo +38°c iki +39°c). Karštą (daugiau nei +40°c). Taip pat naudojamos kontrastinės procedūros, Pakaitomis šaltas ir karštas vanduo. Skirtingos temperatūros vandens procedūros nevienodai veikia įvairių organų sistemų fiziologinę veiklą. Saitas vanduo dirgina įvairias organizmo sistemas, tačiau veikimo pradžioje slopina kvėpavimo centrą o vėliau kvėpavimas pagilėja ir padažnėja. Dėl šalto vandens poveikio greitėja šilumos gamyba, todėl vyksta ryškūs metaboliniai organizmo procesai. Šiltas vanduo mažina raumenyno tonusą slopina žarnyno peristaltiką ir psichoemocinį dirglumą bet skatina prakaitavimą ir medžiagų apykaitos skilimo produktų išsiskyrimą su prakaitu. Šiuo būdu iš organizmo pasišalina pieno rūgštis, azotinės medžiagos, vanduo. Inkstų funkciją ir šlapimo išsiskyrimą skatina šalto vandens procedūros, o šiltoje aplinkoje inkstai ilsisi , todėl šlapinimosi sistemos patologija dažnai gydoma šiluminiais fizioterapijos metodais. Indiferentinės temperatūros vandens poveikio metu gyvybiškai svarbios organizmo reakcijos vyksta racionaliai naudodamos laisvą energiją todėl individas nejaučia temperatūros diskomforto. Indiferentinės temperatūros vanduo artimas komfortinei organizmo temperatūrai, todėl jo temperatūrinės homeostazės (pastovumo) neveikia. Įvairios kūno sritys vandens temperatūrą pajunta ne tuo pačiu metu, nes įvairių organizmo zonų komfortinė temperatūra skirtinga (128 pav. ). Mechaninį vandens veikimo komponentą lemia vandens masės judėjimas, hidrostatinis slėgis ir asmens nesvarumo būklė. Vandens masės judėjimas ir hidrostatinis slėgis spaudžia periferines kraujagysles, krūtinės ląstą todėl sukelia kvėpavimo sistemos bei hemodinamikos pokyčių: suaktyvėja periferinė kraujotaka, sumažėja arterinis kraujospūdis, retėja pulsas. Asmens nesvarumo būklę vandenyje lemia archimedo dėsnis: organizmas, paniręs į gėlą vandenį praranda 9/10 kūno svorio (mineraliniame - dar daugiau).

Hidroterapija ir balnoterapija. (2010 m. Gruodžio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/hidroterapija-ir-balnoterapija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 19:40